KT į vieną bylą sujungė individualų skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo prašymą.
Abiejuose prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas nėščioms moterims ir asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kuriems tėvų valdžia neapribota ir kurie turi ne vyresnių kaip trejų metų vaikų.
Su individualiu skundu į KT kreipėsi moteris, kuri būdama nėščia dar 2023 metų birželį Kauno apygardos teismo prašė vieniems metams atidėti bausmę, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Teismas nurodė, kad nėščiai moteriai, nuteistai už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato laisvės atidėjimą tam tikrais atvejais, tačiau išimtį taiko asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Pareiškėjos teigimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėščioms moterims prilygsta kankinimui, jų orumo žeminimui, jis gali neigiamai paveikti nėščios moters ir jos vaisiaus sveikatą bei gyvybę.
Anot jos, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą padariusios nėščiosios yra diskriminuojamos kitų nėščių nuteistųjų atžvilgiu, kurioms bausmės vykdymas gali būti atidėtas iki vienų metų.
Pagimdžiusi vaiką ta pati moteris 2024 metų kovą vėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama atidėti nuosprendžio vykdymą, ir vėl jos prašymas buvo atmestas.
Moteris šį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, o šis 2025 metų rugsėjo 9 dieną nutarė kreiptis į KT dėl minėtos Baudžiamojo proceso kodekso normos konstitucingumo.
Naujausi komentarai