Kitas savaitgalis bus viena valanda trumpesnis – Lietuvoje įvedamas vasaros laikas, kuris bus atšauktas tik spalio pabaigoje. Šis veiksmas gali sukelti dar vieną diskusijų bangą, ar verta kasmet du kartus keisti laiką.

Galios daugiau kaip pusmetį

Kovo 25-ąją, sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžių rodyklės Lietuvoje, kaip ir visoje ES, bus pasuktos viena valanda į priekį.

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai 4 val. ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Ši direktyva buvo pakartotinai patvirtinta 2001 m. Nustatyta, kad ji veiks neribotą laiką, nebent ES valstybės sutars atsisakyti reguliaraus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo.

Direktyvoje pabrėžta būtinybė, kad sezoninis laikas būtų taikomas visoje ES, tai yra faktiškai neleidžiama atskirai Bendrijos valstybei jo atsisakyti. Aiškinama, kad laiko kaitaliojimas turi esminės įtakos energetikos, transporto ir kitų ekonomikos sričių darbui.

2007 m. Europos Komisija surinko visų tuomečių ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nuomones apie vasaros laiko režimo poveikį. „Nė viena valstybė narė neprašo keisti dabartinės padėties“, – rašoma Komisijos ataskaitoje.

Įsikišo netgi Seimas

Pernai Lietuvoje įvedus vasaros laiką visuomenėje vėl kilo diskusijų dėl laikrodžių sukinėjimo tikslingumo. Į ją įsikišo netgi Seimas.

Gegužę parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo paragino Vyriausybę atlikti tyrimus, ar tikrai Lietuvoje būtina kasmet du kartus persukti laikrodžius. Be to, nurodyta kreiptis į ES institucijas su prašymu peržiūrėti nustatytąją tvarką ir galbūt atsisakyti daugiametės praktikos.

Tačiau Seimo nutarimas faktiškai nebuvo įgyvendintas. Nurodytiems tyrimams atlikti Vyriausybė nerado lėšų. O Europos Komisijos neoficialiai pasiteiravus dėl sezoninio laiko tikslingumo, buvo gautas atsakymas, kad nė viena kita ES valstybė nekelia šio klausimo. Lietuva tapo vienintelė, kurioje dėl sezoninio laiko priimti net aukščiausių valstybinių institucijų teisės aktai.

Pernai Europos Komisija paskelbė grafiką, pagal kurį mažiausiai iki 2016 m. bus įvedamas ir atšaukiamas vasaros laikas.

Tačiau šių metų pabaigoje numatoma paskelbti naują komunikatą dėl ES nurodymo visoje Bendrijoje taikyti sezoninį laiką. Į jį bus įrašyta skeptiška Lietuvos nuomonė šiuo klausimu. Bet iki šiol iš kitų ES valstybių negirdėti didesnių prieštaravimų dėl laikrodžių rodyklių persukimo dukart per metus.

Todėl spėjama, jog 2012-ųjų pabaigoje, kaip atsitiko ir 2007 m., ES institucijos paskelbs išvadą, kad „nustatytas vasaros laiko režimas išlieka tinkamas“.

Atsikando savo sprendimo?

Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių. Tiesa, kai kurios atsisakė laikrodžių sukinėjimo. Tarp tokių valstybių pernai atsidūrė ir Lietuvos kaimynės Rusija bei Baltarusija.

Pernai kovo pabaigoje šios šalys paskutinį kartą įvedė vasaros laiką ir jo jau nebeatsisakė spalio mėnesį, kai reikėjo laikrodžius sukti atgal.

Tačiau šis valdžios sprendimas sukėlė diskusijas Rusijoje. Nemažai žmonių liko nepatenkinti, kad žiemos sezoną rytais ėmė švisti visa valanda vėliau, nei įprasta. Pavyzdžiui, Maskvoje per Naujųjų metų šventes prašvisdavo tik beveik prieš 11 val. Visas rytas, kuris laikomas darbingiausiu paros metu, išlikdavo tamsus.

Todėl vėl Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas viešai pasižadėjo svarstyti sezoninio laiko sugrąžinimo klausimą. Gali būti, kad ateinantį rudenį Rusija vėl pasuks laikrodžius viena valanda atgal.

Paskui Maskvą šiuo klausimu seks ir Minskas.

Ukraina pernai taip pat buvo paskelbusi, kad atsisakys laikrodžių sukinėjimo, tačiau rugsėjį, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, atšaukė šį savo sprendimą. Šioje šalyje išliko sezoninio laiko įvedimo ir atšaukimo praktika.

B.Franklino idėja

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvesti dar sovietmečiu, 1981 m. Atkūrus nepriklausomybę ši tvarka taikyta iki 1999 m. rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.

Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiką. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, nurodymus šiuo klausimu.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 m., kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta dar 1980-aisiais.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko, ypač pavasarį, kai laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį.

Iš Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 23 d. komunikato:

"Dauguma Bendrijos valstybių vasaros laiką įvedė aštuntajame dešimtmetyje, kitos šios priemonės ėmėsi daug anksčiau ir taikė ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį.

Daugiau kaip 20 metų po pirmosios direktyvos dėl sezoninio laiko priėmimo didžiausią poveikį patiriantys ekonomikos sektoriai, kaip antai žemės ūkis, turizmas ir transportas, vasaros laiką integravo į savo veiklą ir dėl jo egzistavimo nekelia klausimų.

Vasaros laikas suteikia palankias sąlygas vakare leisti laisvalaikį patogiau, nes natūralus apšvietimas trunka ilgiau.

Vasaros laikas padeda taupyti energiją: vakarais sunaudojama mažiau elektros energijos, nes yra šviesiau. Tačiau sunku nustatyti faktiškai sutaupytą kiekį, kuris bet kokiu atveju yra palyginti nedidelis.

Dauguma vasaros laiko poveikio sveikatai atvejų yra susiję su tuo, kad organizmas turi prisitaikyti prie laiko pokyčio kovo ir spalio mėnesį. Šiuo požiūriu specialistai, remdamiesi esamais moksliniais tyrimais ir žiniomis, sutartinai teigia, kad dauguma patiriamų sutrikimų yra trumpalaikiai ir nekelia pavojaus sveikatai.

Kalbant apie kelių eismo saugumą, kyla klausimas, ar tamsesni rytai, visų pirma pavasarį bei rudenį, ir šviesesni vakarai turi įtakos avarijų skaičiui. Nesant pakankamų duomenų ir veikiant kitiems veiksniams, kaip antai meteorologinės sąlygos, neįmanoma nustatyti aiškaus priežastinio ryšio tarp vasaros laiko ir avarijų skaičiaus.

Nė viena valstybė neprašo keisti dabartinės padėties. Dauguma valstybių pabrėžia, kad svarbu suderinti vasaros laiko kalendorių ES, visų pirma dėl transporto.

Latvijos turizmo ekspertai teigia, kad vasaros laikas daro teigiamą poveikį turizmui, jei pastebima, kad, pavyzdžiui, padidėja laisvalaikio produktų paklausa (dviračiai, valtys ir pan.).

Estijos statistiniai duomenys rodo, kad 2000 ir 2001 m., kai šioje šalyje vasaros laikas išimties tvarka nebuvo taikomas, namų ūkiai nuo kovo iki spalio elektros energijos suvartodavo daugiau nei prieš 2000–2001 m. laikotarpį ir po jo. Tačiau skirtumas buvo mažesnis nei 10 proc., o suvartojimo vasarą ir žiemą santykis buvo panašus į tų metų, kai vasaros laikas buvo taikomas, santykį.

Remiantis valstybių narių pateikta informacija galima daryti išvadą, kad dabartinės direktyvos pasiūlyme pateikta išvada nesikeičia: ekonomikos sektoriai vasaros laiką integravo į savo veiklą.

Remiantis Komisijai pateikta informacija, dabartinė padėtis nekelia susirūpinimo ES valstybėse narėse.

Esant tokioms aplinkybėms, Komisija mano, kad direktyva nustatytas vasaros laiko režimas išlieka tinkamas. Nė viena valstybė narė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko ar keisti dabartinės direktyvos nuostatas. Todėl svarbu išlaikyti suderintą kalendorių, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, kuris yra pagrindinis direktyvos tikslas."