- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokyklose bus tiriamas psichologinio smurto lygis, kurį tenka patirti mokytojams. Tokio tyrimo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paprašė švietimo profesinės sąjungos. Kodėl šio tyrimo prireikė? Ir kas tie smurtautojai? Apie tai su Egidijumi Miležinu, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininku, kalbama LNK reportaže.
– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?
– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?
– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.
Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.
– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?
– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.
– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?
– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtų migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniečiai praneša: po smarkaus lietaus skęsta gatvės2
Šeštadienio vakarą Vilnių nuplovė smarkus lietus, dėl kurio patvino nemažai gatvių. ...
-
Paradoksas: greičio matuoklių daugėja, bet ir žuvusiųjų eisme – net trečdaliu daugiau4
Kurį laiką mažėję žuvusiųjų skaičiai šalies keliuose vėl šoko į viršų. Ypač skaudžių eismo įvykių būta pavasarį. Trečdalis nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio, o jį viršija ir išgėrę ir blaiv...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria6
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...
-
Policininkus vilios tūkstantine išmoka – žada duoti ir 20 tūkst. būstui įsigyti9
Ambicingiausia parama Lietuvoje – taip policija vadina susitarimą su Šilutės ir Tauragės valdžiomis. Šilutė trūkstamų pareigūnų ketina prisikviesti mokėdama jiems tūkstantines išmokas – 6 tūkst. eurų už atvykimą ...
-
„Sužeistų karių savaitė 2023“: bendrystė, kuri gydo
Rugsėjo 23 d. baigiasi Birštone vykusi „Sužeistų karių savaitė“. Tai renginys, skirtas traumas patyrusių karių reintegracijai skatinti, jų fizinės ir psichologinės būklės gerinimui, naujų įgūdžių ugdymui ir tarpusavio ry&sca...
-
Ištyrė ir atskleidė, kodėl pablogėjo maudyklų vandens kokybė3
Prastėjančią maudyklų vandens kokybę galėjo lemti didesnė paukščių populiacija, gausesni lietūs ar išaugę lankytojų srautai, sako Higienos institutas (HI). ...
-
Vakarai jau pavargo remti Ukrainą? (eksperto komentaras)17
Lenkija pastaruosius pusantrų metų piktu žvilgsniu nužiūrėdavo bet kurią Europos šalį, kuri sudvejodavo dėl paramos Ukrainai. Lenkijos parama Ukrainai taip pat yra viena didžiausių, skaičiuojant paramos vertę nuo šalies bendrojo vida...
-
100 eurų kanceliarinėms priemonėms sostinės pedagogai negaus: kažkam duodant, kažkas turi netekti4
Vilniaus taryba šią savaitę atmetė opozicijos siūlymą pedagogams skirti 100 eurų kanceliarinėms priemonėms įsigyti, sostinės meras Valdas Benkunskas tokią iniciatyvą vadina politikavimu. ...
-
Lietuvos paštas kviečia sukurti aštuonis pašto ženklus
Lietuvos paštas kviečia menininkus ir mėgstančius kurti dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse, siūlyti savo idėjas aštuoniems kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams. ...