- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokyklose bus tiriamas psichologinio smurto lygis, kurį tenka patirti mokytojams. Tokio tyrimo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) paprašė švietimo profesinės sąjungos. Kodėl šio tyrimo prireikė? Ir kas tie smurtautojai? Apie tai su Egidijumi Miležinu, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininku, kalbama LNK reportaže.
– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?
– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?
– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.
Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.
– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?
– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.
– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?
– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje1
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...