Paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi, teigiama išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente.

Pasak 1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio, dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašyto diplomatinio pranešimo, švedų diplomatai iš neįvardytų šaltinių žinojo apie lietuvių planus netrukus skelbti nepriklausomos valstybės atkūrimą.

"Pranešama, esą (Algirdas) Brazauskas pirmadienį susitikęs su M.Gorbačiovu ir gavęs sutikimą skelbti nepriklausomybę. M.Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rublių sąjunginės reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami lietuviai iš rusų esą reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti", - rašoma išslaptintame diplomatiniame pranešime.

"Tačiau M.Gorbačiovas esą primygtinai reikalavo, kad galiotų 1939-ųjų spalio bazinė sutartis, taigi ir 1939-ųjų valstybių sienos, t.y. Klaipėdai esant Rytų Prūsijos arba dabartinės Kaliningrado srities dalimi. Kaip tik Klaipėdoje gyvena daug čia atsikrausčiusių rusų", - rašė D.S.Ahlanderis.

Anot jo, kovo 12 dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai iš Lietuvos ketino vykti į Maskvą atsisakyti savo įgaliojimų.

"Sekmadienio vinis bus deklaracija apie 1918-ųjų valstybės atkūrimą, apie tai, jog įsigalioja 1938-ųjų Konstitucija, bei kreipimasis į Maskvą dėl derybų pradėjimo. Aukščiausiosios Tarybos pirmininku bus išrinktas (Vytautas) Landsbergis, ne A.Brazauskas", - rašė tuometinis Švedijos diplomatas.

Praėjusį ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.