- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šiemet nuo sausio iki rugpjūčio iš Lietuvos išvyko jau 30 tūkst. asmenų – dukart daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžioji dauguma jų – Lietuvos piliečiai. Situaciją komentuoja tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Lietuvos migracija ilgus metus buvo neigiama. Išvykstančiųjų visuomet buvo daugiau nei grįžtančių. Pastaruosius dvejus metus matėme pokyčių, kad grįždavo daugiau nei išvykdavo, bet šiemet statistika tokia, kokia yra. Tikriausiai tam yra objektyvių priežasčių: geopolitinė situacija, popandeminis laikotarpis. Tas pats, ką girdime kasdien bendraudami su užsienyje gyvenančiais lietuviais, kurie galbūt planavo grįžti. Žmonės šiemet atsargiau vertina galimybę sugrįžti ir galbūt dalis jų atidėjo sprendimą geresniems laikams.
– Kas jiems dabar trukdo – neaiški ekonominė ir geopolitinė situacija?
– Tokių tyrimų kol kas nėra, bet tai, ką mes kasdien girdime konsultuojant žmones, – karas, infliacija ir neapibrėžtumas, kaip situacija keisis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie tie žmonės, kiek metų jie gyveno emigracijoje?
– Kreipiasi įvairūs žmonės ir kiekviena istorija savita. Statistiškai dažniausiai grįžta nuo 30 iki 40 metų. Grįžimą skatina šeima, maži vaikai. Sprendimas priimamas, kai vaikams laikas pradėti lankyti mokyklą. Labai platus spektras. Gali būti ir asmuo, išvykęs į užsienį padirbėti pusmečiui, gali būti šeimos, grįžta su vaikais, seneliais, kurie užsienyje praleido 20 metų ir daugiau.
– Su kokiais iššūkiais jie susiduria?
– Šiais metais darėme tyrimus, kuriais ir norėjome išsiaiškinti, kaip sekasi grįžus į Lietuvą, kaip susitvarko su iššūkiais. Dažniausiai minimi sunkumai ieškant darbo, būsto. Grįžtantiems su vaikais daugiausia iššūkių kelia būtent vaikų integraciją į švietimo sistemą.
Grįžtantiems su vaikais daugiausia iššūkių kelia būtent vaikų integraciją į švietimo sistemą.
– Jiems nesiseka rasti švietimo įstaigos ar jie jomis nepatenkinti?
– Iššūkių kyla tiek darželiuose, tiek mokyklose, dažniausiai valstybiniame darželyje gauti vietą sunku, tačiau su tuo susiduria ir vietiniai lietuviai. Kitas minimas dalykas – nelankstus mokyklų požiūris į grįžusius. Kiti sako, kad švietimo sistema nepakankamai lanksti tėvų prašymams priimti vaiką į konkrečią mokyklą, kur mokosi jo vienintelis draugas, galintis padėti integruotis.
– Ar žinote šeimų, kurios atvyko daug tikėdamosis, bet nusprendė išvykti vėl?
– Situacijų yra vairų. Daug kas priklauso nuo grįžusių požiūrio ir jų pasiruošimo. Tyrimas atskleidė, kad kuo daugiau pasiruoši, domiesi situacija, galimais iššūkiais, tuo integracija yra sklandesnė. Jei žmogus ignoruoja faktą, kad grįžimas nėra paprastas, tuomet juos užgula daug klausimų – reikia deklaruoti gyvenamąją vietą, pasirūpinti mokyklą, reikia ieškoti darbo. Visa tai reikia daryti vienu metu. Galima sutrikti. Svarbu, kad pačių grįžtančiųjų požiūris būtų atitinkamas.
– Ar įstaigos, kurios turi padėti grįžtantiesiems, yra gera pagalba, ar reikia brautis ir prašytis pagalbos?
– Svarbu turėti stabilų informacinį pagrindą. Jiems svarbi paruošta informacija. Institucijų puslapiuose informacija pateikiama per daug biurokratiškai ir nesuprantamai. Kreipiantis į institucijas ne visada sulaukiama emocinio palaikymo, dažnai klausiama, kodėl grįžo. Viešosios paslaugos vertinamos įvairiai. Galėtų būti žmogiškesnis bendravimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams ŠMSM skirs 23,6 mln. eurų
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato skirti 23,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare2
UNESCO būstinėje Paryžiuje Lietuva išrinkta šios organizacijos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos pagalbinio komiteto nare. ...
-
Neįprastas vaizdas: eismą centre reguliavo buteliu
Antradienį per pietus Klaipėdoje vairuotojai stebėjo neįprastą vaizdelį. Panašu, kad gerokai įkaušęs vyriškis eismą judrioje sankryžoje mėgino reguliuoti buteliu. ...
-
Per NATO viršūnių susitikimą Lietuva atnaujins patikrinimus Lenkijos, Latvijos pasienyje1
Liepą vykstant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui ir kelias dienas prieš jį bei po jo Lietuvoje ketinama atnaujinti valstybės vidaus sienos kontrolę. ...
-
Dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – varžytuvės8
Birželio 1-ąją paaiškės naujasis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas. Stiprinant valstybines kolegijas, šią įstaigą prisijungti norėtų Klaipėdos valstybinė kolegija ir Klaipėdos universitetas, nors pati Jūreivy...
-
Artėjant brandos egzaminams policija stebės elektroninę erdvę
Artėjant pagrindinei valstybinių brandos egzaminų sesijai policija imasi tikslinės elektroninės erdvės stebėsenos. ...
-
Kazachstane atidengiamas paminklas lageryje kalėjusiems lietuviams ir ukrainiečiams4
Kazachstane trečiadienį atidengiamas paminklas Steplago lagerių grupės Balchašo ypatingame lageryje kalėjusiems lietuviams ir ukrainiečiams. ...
-
Oreivių federacijos prezidentas naują oro balionų skrydžių tvarką vadina kompromisu
Birželį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis sako, kad skrydžiams bus daugiau ribojimų, tačiau pakeitimus jis vadina kompromisu. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti septyni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti septyni neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
KT skelbs, ar per karantiną buvo galima riboti žmonių kontaktus patalpose1
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino metu buvo galima riboti daugiau nei dviejų šeimų ar namų ūkių kontaktus uždarose patalpose. ...