„Iš Kirgizijos esu, į darbą Lietuvoje, Šiauliuose, vykstu“, – sakė sieną kertantis vyras. „Pirmą kartą į Lietuvą? Jūs – statybininkas?“ – klausė žurnalistė. „Taip, pirmą kartą. Vairuotojas“, – sakė vyras.

Pasieniečiai pastebi, kad trečiųjų šalių piliečių, kaip šis kirgizas, gausiausiai. Dauguma jų – Lietuvoje įsidarbinę vairuotojais, nemažai jūrininkų. Kiti į mūsų šalį ateinantys sakė skubantys į darbą ar artimųjų lankyti.

„Einu į darbą, Tauragėje gyvenu. Ir žmona ten gyvena“, – sakė sieną kertantis praeivis. „Kaliningrade?“ – tikslinosi žurnalistė. „Ne, Sovietske“ – sakė vyras.

„Mano vyras – Lietuvos pilietis. Ir giminės ten“, – sakė moteris.

„Į Šilutę einu. Ten dirbu. O gyvenu Kaliningrade. Ne itin dažnai taip vaikštau, tik kai iškviečia“, – sakė kitas vyras. „O kuo dirbate Šilutėje?“ – teiravosi žurnalistė. „Suvirintoju“,– atsakė vyras.

Ir iš Panemunės į Sovietską dauguma tikina einantys pas draugus ir gimines. „Į kapines nueisiu, po miestą pasivaikščiosiu, seniai buvau. Ten pusbrolis, mama ten guli. Aš pati iš Sovietsko, ten gimiau. Tai ir einu aplankyti, trejus metus nebuvau, nuo karantino pradžios“, – sakė sieną kertanti moteris.

„Penkiolika metų kaip draugaujame. Važiuoju pas draugą. Vakare – namo“, – pasakojo praeivis.

„O ta raidė „Z“ anoje pusėje jūsų nešokiruoja?“ – teiravosi žurnalistė. „Ne, aš nežiūriu“, – nusišypsojo vyras. „Su draugu kalbatės apie karą, Ukrainą?“, – smalsavo žurnalistė. „Stengiamės nekalbėti“, – atsakė vyras.

O štai teisę gyventi Lietuvoje moteris į sūnaus vestuves Sovietske skuba. „O sūnus nuo mobilizacijos nebėga?“ – klausė moters žurnalistė. „Jam 50 metų, niekur nebėga. Jis elektriku dirba. Ir nėra kur bėgti, ir nėra nuo ko“, – atsakė moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kasdien sieną ties Panemune kerta apie 200 žmonių. Dalis sakė į Kaliningrado sritį atskridę arba skuba į jos oro uostą.

„Aš – Moldovos pilietė. Lietuvoje gyvena mano giminės“, – šypsojosi kita moteris. „Jūs atskridote į Kaliningradą?“ – klausė žurnalistė. „Ir ten mano giminės. Taip jau atsitiko“, – sakė moldavė.

Rusija pranešė į Kaliningradą padidinusi skrydžių iš Vidurio Rytų ir Azijos šalių skaičių. Tad kilo baimių, kad Rusija ims vežti migrantus į Kaliningradą ir siųs juos per sieną.

Tų pajėgų, kurias mes turim, užtenka tam, kad užtikrintume kokybišką valstybinės sienos apsaugą esamuoju momentu.

„Šiandien mes tokios grėsmės neįžvelgiame. Tų pajėgų, kurias mes turim, užtenka tam, kad užtikrintume kokybišką valstybinės sienos apsaugą esamuoju momentu. Kaip bus vėliau – stebėsime situaciją, vertinsime ją ir jeigu toks poreikis bus, pajėgos bus pakeistos“, – sakė Bardinių pasienio užkardos vadas Raimondas Sauspreikšis.

Lenkai svarsto pasienyje su Kaliningrado sritimi statyti tvorą. Lietuva ir tvoromis, ir vaizdo kameromis sakosi esanti jau apsaugota.

„2017 m. baigtas tvoros projektas. Mes nuo jo ir pradėjome sienos stiprinimą, Tik jis mažiau pateko į dėmesio centrą. Jeigu bus bandymas naudotis skrydžiais ir judėti iš Kaliningrado į Lietuvą su nelegaliais migrantais (kas buvo Baltarusijos atveju)., turime fizinį barjerą“, – tikino Seimo nacionalinio saugumo  ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Bardinių pasienio užkarda saugoma visa 28 km siena su Rusija, kuri driekiasi Nemunu.

„Nemunas šioje vietoje mums labai stipriai padeda ir ta kontrolė galėtų būti užtikrinta, pakankama ir be tvorų“, – sakė R. Sauspreikšis.

Panemunės miestelio, kurį nuo Rusijos skiria tik 400 m tiltas, gyventojai dėl grėsmių iš anapus Nemuno nesijaudina.

„Nekonfliktuojame, draugiškai gyvename. Nuo senų senovės kaip buvo, taip ir yra. Niekas nepasikeitė. Va tik kiti įstatymai, apribojimai, draudimai“, – sakė Panemunės gyventojas.

„Jokių baimių, nieko. Visi kur ateina – draugiški, pasikalba, paklausia jeigu reikia“, – sakė Panemunėje gyvenanti moteris. „Bet apie karą nekalbate?“, – klausė žurnalistė. „Ne, tos temos išvis neliečiame“, – sakė moteris.

Bet kai kurie žmonės pripažįsta, kad jiems akis bado anapus upės Sovietske didžiulė, naktį ryškiai šviečianti Z raidė.