Festivalis auga

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, vienas iš pagrindinių „Baltic Pride“ Lietuvoje organizatorių ir įkvėpėjų, sako, kad šis festivalis per penkiolika metų tapo neatsiejama Vilniaus festivalių dalimi, o kasmet nuosekliai augantis dalyvių skaičius rodo, kad žmonėms šis renginys svarbus.

„Šis festivalis didesnis už tuos, kurie vyksta Latvijoje ir Estijoje. Jei taip ir toliau, manau, kad būsime matomi ir Rytų Europoje, ir apskritai visoje Europoje. Turime potencialo augti toliau“, – po šių metų eitynių už žmonių teises neabejoja V. Simonko.

Jis skaičiuoja: pirmajame festivalyje dalyvavo apie 400 žmonių, 2013 m. jų jau buvo 1 tūkst. ir tai atrodė nesuvokiamai daug. Skaičius augo toliau: 3 tūkst., 5 tūkst., 9 tūkst., o šiemet – jau 20 tūkst. dalyvių. Pasak organizatoriaus, tai rodo ir kintančias visuomenės nuostatas, tai, kad žmonės vis mažiau abejingi LGBT bendruomenei.

Tikslas – kalbėti apie žmogaus teises

V. Simonko pabrėžia, kad šio festivalio, kuris įneša daug pozityvo į vilniečių ir miesto svečių kasdienybę, pagrindinis tikslas – kalbėti apie žmogaus teises, pristatyti LGBT aktualiausius klausimus, bendruomenės problemas, ugdyti visuomenės sąmoningumą.

Šių metų „Baltic Pride“ buvo didžiausias ne tik dalyvių, bet ir renginių skaičiumi – V. Simonko suskaičiuoja 50 įdomių ir aukšto lygio renginių. Ypač svarbia jis laiko iniciatyvą „Pride house“ – platformą, kur įvairios bendruomenės galėjo rengti savo renginius.

LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė pastebi, kad festivalis leidžia įgyvendinti daug svarbių idėjų. „Rengdami festivalį, įgyvendinome daug kitų svarbių veiklų: stebėjom LGBT padėtį kitose savivaldybėse, užsiėmėm neapykantos kalbos stebėsena socialiniuose tinkluose, vykdėm socialinių tinklų kampanijas. Na o „Pride house“ suteikė erdvę bendruomenėms, tuo itin džiaugiuosi“, – sako ji.

Šis festivalis didesnis už tuos, kurie vyksta Latvijoje ir Estijoje.

Verslas lenkia politikus

Pasak V. Simonko, toks didelis festivalis negalėtų įvykti be partnerių pagalbos. Jis džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su Vilniaus miesto savivaldybe, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos Komisija. Taip pat yra dėkingas atlikėjams, kurie koncertavo festivalio metu, taip parodydami solidarumą su LGBT bendruomene.

Festivalio organizatorius akcentuoja ir stiprią verslų paramą. Jie prisideda ne tik finansiškai, bet ir, kas ne mažiau svarbu, morališkai. S. Simonko svarsto, kad Lietuvoje viskas vyksta kitaip nei pažangiose Europos šalyse, kur LGBT bendruomenę drąsiai savo palaikymu remia ir politikai.

„Politikai šiek tiek atsilieka. Bendruomenės lūkesčiai dideli, o rezultatai, deja, ne tokie dideli. Dabar verslas rodo pavyzdį politikams, kaip svarbu palaikyti LGBT. Turėtų būti atvirkščiai. Norėtųsi, kad politikai būtų drąsesni ir nebijoti prarasti populiarumo tarp dalies rinkėjų. Čia prasideda kalba apie politikų pilietinę poziciją, nes LGBT teisės yra žmogaus teisių srities tema. Akivaizdu, kad Lietuvoje trūksta stiprių politikų“, – apgailestauja V. Simonko.

Regionuose – prasčiau

E. Kuktoraitę džiugina, kad organizuojant šių metų „Baltic Pride“ pavyko užmegzti ryšį su regionų bendruomenėmis. Žmonės iš regionų ne tik vyko į eitynes, bet ir pasikvietė LGL į svečius. Užmegztas ryšys su bendruomenėmis Kaune ir Šiauliuose. Su šiomis bendruomenėmis vyko diskusijos apie tai, kaip ir kodėl svarbu palaikyti LGBT.

Tačiau, pastebi K. Kuktoraitė, regionuose LGBT bendruomenės padėtis žymiai prastesnė nei Vilniuje. „Situacija skiriasi drastiškai, nes regionuose nėra vietų, kur bendruomenės galėtų susirinkti, aptarti problemas. Daugelis bendruomenių narių išsikrausto į Vilnių, nes žino, kad ten žmonės labiau susitelkę. Kaune geriau, ten veikia bendruomenės centras „Emma“, tačiau kituose miestuose matome didžiulį poreikį burtis“, – komentuoja ji.

K. Kuktoraitės teigimu, kalbant apie LGBT ir žmogaus teises regionuose, didžiuliu pokyčių varikliu galėtų tapti „Pride“ eitynės mažesniuose šalies miestuose.

Laukia dideli darbai

„Baltic Pride 2025“ organizavimas pareikalavo nemažai laiko ir jėgų, tačiau LGL nėjo vasaros atostogų ir jau rūpinasi kitais svarbiais darbais. Spalio 22–25 d. Vilniuje vyks tarptautinė ILGA-Europe konferencija. V. Simonko sako, kad galimybė organizuoti šią konferenciją – didelė garbė.

Kaune geriau, ten veikia bendruomenės centras „Emma“, tačiau kituose miestuose matome didžiulį poreikį burtis.

„Džiugu, kad tarptautinė organizacija, vienijanti per 600 organizacijų visoje Europoje, mumis pasitiki ir mus pripažįsta. Garbė, kad Vilniui suteikta galimybė būti matomam visoje Europoje“, – teigia jis.

Ši konferencija – vienas svarbiausių ir didžiausių LGBT aktyvistams skirtų susitikimų Europoje ir Centrinėje Azijoje. Jos tikslas – suburti LGBT aktyvistus, organizacijas ir sąjungininkus, skatinti bendradarbiavimą, dalytis patirtimi, aptarti strategijas, stiprinti judėjimą ir pasirinkti svarbiausias veiklos kryptis.

Be to, jau imama ruoštis kitų metų „Baltic Pride“. „Norėtųsi, kad kitąmet festivalis būtų dar didesnis. Kitąmet itin akcentuosim partnerystės įstatymo svarbą. Konstitucinis Teismas jau yra pasakęs savo nuomonę, dabar politikams laikas liautis imituoti darbą ir pradėti dirbti iš tiesų. Kitais metais daug kalbėsime apie partnerystės įstatymo buvimą, arba apie tai, kad jo vis dar nėra“, – sako V. Simonko.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: