Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, sprendimas priimtas remiantis Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymu, įvertinus naujausius duomenis ir metodikos pakeitimus, leidžiančius efektyviau stebėti kenkėjo plitimą bei valdyti situaciją.
Anot VMT, šiuo metu žievėgraužio tipografo židinių apimtys ženkliai sumažėjusios ir nė vienoje savivaldybėje nepasiekia stichinės nelaimės ribos – 25 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.
Taip pat, šaltuoju metų laiku žievėgraužis tipografas yra neaktyvus, o spalio–gruodžio mėnesiais registruoti pavieniai pažeidimai neturėjo įtakos bendram situacijos pablogėjimui.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad stichinės nelaimės atšaukimas nereiškia atsipalaidavimo – priešingai, prevenciniai veiksmai stiprinami, siekiant užtikrinti šalies miškų apsaugą nuo būsimos kenkėjo bangos.
Šios priemonės apima intensyvesnę židinių stebėseną, koordinuotus veiksmus ir naujausių technologijų panaudojimą situacijai valdyti.
Prognozuojama, kad 2025 metais pavasarį žievėgraužio tipografo populiacija vėl suaktyvės, nes daugybė kenkėjų liko žiemoti po eglių žieve.
Nuo 2025 metų pavasario bus taikoma nauja metodika medžių pažeidimams skaičiuoti.
Ministerijos teigimu, ji leis tiksliau identifikuoti naujus žievėgraužio tipografo plitimo židinius ir greičiau paskelbti stichines nelaimes, jei to prireiktų.
Miško sanitarinės apsaugos klausimus sprendžiančios koordinacinės tarybos gruodžio mėnesio posėdyje taip pat nutarta Aplinkos ministerijai siūlyti stiprinti miškų apsaugos kontrolę, mažinti pagrindinių kirtimų amžių ūkiniuose eglynuose ir griežtinti atsakomybę už miško sanitarinių reikalavimų pažeidimus.
Naujausi komentarai