Pataria advokatas: kokiu atveju turite teisę į valstybės apmokamą gynėją?

„Nukentėjusysis yra asmuo, nukentėjęs nuo neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo auka arba jos artimieji. Bet koks asmuo, kuris neteko turto, kuris neteko gyvybės – jo artimieji, kuris neteko sveikatos, jo artimieji, turi teisę į gynybą. Kartais dėl nežinojimo ar to, kad yra blogai išaiškinta, šia teise yra naudojamasi arba labai siaurai, arba išvis nesinaudojama, turiu omenyje advokato paslaugas. Tai apima ne tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet ir samdomus advokatus, nes visą žalą, ir ne tik žalą, bet ir advokatų išlaidas, atlygina kaltieji asmenys. Šis klausimas yra visada išsprendžiamas kartu su nuosprendžiu. Asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, gali samdytis mano kolegą ir patirtos išlaidos jam bus atlygintos. Kiek jis realiai atgaus, yra kitas klausimas“, – pasakojo V. Bužinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet čia baudžiamosiose bylose, ar ne?

– Taip, baudžiamosiose bylose. Aš kalbu apie baudžiamąsias bylas, nes nukentėjusieji iš esmės yra asmenys baudžiamosiose bylose. Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro. Jeigu asmuo mato, kad vengiama arba vilkinama tokį pripažinimą padaryti, jis turi teisę pats prašytis. Toliau teisės yra gana plačios – ir reikšti prašymus, ir reikšti nušalinimus, ir prašyti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, užduoti klausimų, kai jau byla atsiduria teisme, – gyvai dalyvauti procese, užduoti klausimų ir netgi prašyti pareikšti naują kaltinimą.

– Ir į neturtinę žalą?

– Taip. Atgauti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl nusikalstamų veikų.

– Paprasta situacija: žmogus gatvėje buvo apiplėštas, iš jo pagrobė mobilųjį telefoną, vyksta teismas, įtariamasis yra sulaikytas, jis sutinka jam grąžinti pagrobtą telefoną. Na, atrodytų, kaip ir viskas, bet gal žmogus prarado tame telefone buvusius duomenis, gal jis negalėjo juo naudotis. Ar jis turi teisę prašyti kokio nors atlygio už tokią patirtą žalą?

– Aš gal paaiškinsiu truputėlį plačiau. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam būtų atlyginta pagrobto, sugadinto, sulaužyto ar kaip kitaip pradanginto daikto vertė, bet kiekvienas asmuo dėl nusikalstamų veikų patiria ir kitokią žalą. Nežinau, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, išvartyti daiktai bute, sulaužyti, sugadinti daiktai, sujauktas butas, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, sužalotas arba nužudytas artimas žmogus. Visi šie emociniai išgyvenimai ir yra neturtinė žala. Tai gal yra platesnė sąvoka. Jeigu kalbame apie telefoną, nesunkiai galima įvertinti jo vertinę išraišką, paprastai – pinigais, kiek jis kainavo, bet gali būti ir simbolinė reikšmė – galbūt tas telefonas buvo dovanotas, galbūt jis turi kitą simbolinę reikšmę tam žmogui.

Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro.

– Nemateriali vertė. Kiek už tai gali gauti žmogus iš kaltinamojo? Čia juk gali prašyti, kiek nori. Tačiau kokia yra teismų praktika?

– Labai geras klausimas. Turtinę žalą pinigais visada įvertina teismas, kiek beprašytumei. Šiaip visada reikia prašyti realiai, iš to stengtis uždirbti tikrai nereikia, bet visada pinigais įvertina teismas ir čia kažkokių ribų tikrai nėra. Kaip sakėte, prašyti galima, kiek nori. Teismas įvertins vertindamas visą bylos medžiagą.

– Tačiau ar gali neturtinė žala būti didesnė negu turtinė?

– Kartais gali. Ypač kai yra pagrobti daiktai, kurie turi simbolinę reikšmę. Labai sunku nustatyti, pavyzdžiui, kolekcionierių pagrobtas kolekcijas, kur daiktas pats savaime gal ir nėra tiek vertingas, kiek yra vertinga jo, sakykime, istorinė ar kokia nors simbolinė reikšmė. Dėl to aš visada siūlau – jei turite namie kokių nors simbolinių daiktų, juos nusifotografuokite, turėkite atskirai nuotraukas, jeigu turite meno vertybių, taip pat pasistenkite kaip nors jas identifikuoti, niekada neišmeskite buitinės technikos, šiaip vertingų daiktų įsigijimo dokumentų, nes nesant paties daikto, jo neradus, yra problemiška įvertinti, ar tą daiktą iš viso nukentėjusysis turėjo ir kokia to daikto vertė. Toks būtų mano patarimas.