– Kodėl sugalvotas toks naujas egzaminas?

– Egzamino tikslas yra informuoti visuomenę ir leisti dažniau pagalvoti apie pilietiškumą, visuotinę gynybą. Mes manome, kad šie du dalykai yra tarpusavyje susiję.

– Kiek planuojama, kad dalyvaus žmonių? kas gali dalyvauti ir pasitikrinti savo žinias apie pilietiškumą?

– Kviečiami ir laukiami yra visi, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Skaičiaus spėlioti nebandome, tikimės kuo didesnio, žinoma. Kadangi tai yra pirmą kartą organizuojamas pilietiškumo egzaminas, su pirmais blynais būna visaip.

– Kaip atrodys pats egzaminas? Tai kažkoks testas ar bus atvirų klausimų?

– Egzaminą sudarys virš 30 klausimų. Sakyčiau, kad jie nėra ypatingai sudėtingi. Vienas bus atviras klausimas. Egzaminas vyks interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Ji yra prieinama tiek iš kompiuterių, tiek iš išmaniųjų įrenginių. Tiesiog labai kviečiame dalyvauti.

– Prieš egzaminą ištinka paskutinės nakties studento sindromas. Kaip jam pasiruošti? Skaityti kažkokius įstatymus, publikacijas?

– Labai kviečiame sekti Krašto apsaugos ministerijos komunikaciją ir ten rasite patarimų ir kaip gyvenime būti pasiruošus krizinėms situacijoms. Ta informacija padės ir egzamine. Taip pat kviečiame treniruotis ir mokytis interneto svetainėse mobilizacijosmokykla.lt ir pasipriesinimas.kam.lt. O visų kitų pilietinių žinių kviečiame ieškoti interneto platybėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai sunkus egzaminas ar, kaip sakoma, iš bendro išsilavinimo galima išlaikyti?

– Aš manyčiau, kad iš tokio šiek tiek aukštesnio bendro išsilavinimo išlaikyti įmanoma. Tikrai nėra kažkokių teisinių subtilybių ar išimčių iš įstatymo. Tiesiog norime pritraukti visuomenę išbandyti jėgas, o geriausieji netgi bus apdovanoti.

– Kalbant plačiau, pilietinio pasipriešinimo svarba, kiek ji svarbi visoje krašto apsaugos sistemoje?

– Iš tiesų tai vienas iš mūsų pagrindinių prioritetų. Tam skiriame daug dėmesio. Pilietiškumo egzaminas yra viena iš priemonių, kaip skatinti visuomenės suvokimą ir žinojimą apie tai. Tai yra visuotinės gynybos vienas iš pamatinių dalykų.

– Mes turime trečius metus vykstantį karą Ukrainoje. Jūsų akimis, ar tas pilietiškumas ir pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje auga ar mes vis dar į tai žiūrim, na, tai kažkur kaip ir greta mūsų, bet mes turim NATO. Kaip tai atrodo?

– Paskutinė mūsų užsakymu daryta apklausa rodo, kad apie 61 proc. visuomenės gyventojų būtų linkę ginti valstybę taikiomis priemonėmis. 56 proc. būtų linkę ginti ginklu. Iš tiesų galime vertinti, ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia. Aišku, nemanau, kad įmanoma valstybei pasiekti tą 100 proc. Bet ką mes matėm ir po karo Ukrainoje, ir COVID-19 pandemija parodė, kad mūsų tautiečiai yra linkę susitelkti, kai ištinka tokia situacija.

– Na, ir jeigu dar abejojat savo žiniomis, tam yra gegužės vidurys ir egzaminas.

– Be abejo.