Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje parlamentarai priėmė Žemės ir likusių 16 lydinčiųjų šios reformos įstatymų pataisas.

Reformai įsigaliojus, valstybinės žemės 103 Lietuvos miestuose valdymas ir panaudojimas patikėjimo teise bus perduotas visoms 60 savivaldybių. Sklypai bus perduodami Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Pataisų iniciatorių argumentuojama, kad tokie pokyčiai savivaldai suteiks galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti plėtrą, o kartu visoje šalyje būtų užtikrinti vienodi žemėtvarkos standartai.

Anot jų, dabartinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybėms procedūros yra perteklinės, stabdo teritorijų planavimo ir statybų darbus. Viliamasi, kad pokyčiai lems greitesnį projektų įgyvendinimą, skatins naujas investicijas savivaldybėse.

Tuo metu NŽT taps pavaldi ne Žemės ūkio, o Aplinkos ministerijai, kuri formuos valstybės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką. Pati NŽT prižiūrės, kaip savivaldybės tvarkosi valstybinėje žemėje.

Kaip yra minėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, įgyvendinus reformą žemės panaudojimo procesai taps skaidresni ir patrauklesni investicijoms, kadangi iki šiol NŽT ir skirstė žemę, ir kontroliavo jos panaudojimą, o tai slopino investuotojų pasitikėjimą.

Pasak projekto rengėjų, įgyvendinus pertvarką nebesidubliuotų skirtingų institucijų funkcijos, mažėtų administracinė našta, o valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis. Anot ministerijos, šiuo metu NŽT pati kontroliuoja savo pačios sprendimus, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams.

NŽT ir valstybės žemėtvarkos politiką Aplinkos ministerija perims liepos 1 d., o savivaldybės valstybinės žemės valdytojomis taps nuo kitų metų gegužės.