Biudžetas – kiauras, tad į naująjį Seimą neišrinktiems parlamentarams sumokėti išeitinių kompensacijų nebus iš ko. Išeitys kelios – keisti įstatymus ir pinigų iš biudžeto paprašyti daugiau.

Taupo, bet neužtenka

Seimo kanceliarijos vadovybė jau keletą mėnesių suka galvą, iš ko rudeniop į kitą Seimą neišrinktiems parlamentarams ir jų padėjėjams reikės mokėti išeitines kompensacijas. Skaičiuojama, kad šiam tikslui gali prireikti apie 5–6 mln. litų, bet tokių pinigų šiųmečiame parlamento kanceliarijos biudžete nėra.

Tad parlamento vadovybė rudens laukia su nerimu, nors dar neaišku, kiek parlamentarų pasikeis. Prognozuojama, kad į naująjį Seimą gali būti neišrinkta apie 70 dabartinių parlamentarų.

Seimo vyriausioji finansininkė Laima Šipkauskienė sako, kad svarstomi „įvairūs variantai“, tačiau veržtis diržus jau nėra kur.

„Jeigu būtų biudžete numatę tiek, kiek prašėme, sakyčiau, kad pinigų turime, o kai Seimo biudžetą paliko tokį patį kaip ir pernai, žinoma, kad turime galvoti įvairius variantus. Negaliu pasakyti, kad tuos pinigus turime“, – vakar kalbėjo L.Šipkauskienė.

Seimo finansininkė aiškino, kad parlamento kanceliarijos biudžetas antrą šių metų pusmetį gali dar labiau patuštėti, nes brangsta komunalinės ir kitos paslaugos. „Turime problemų, bet tai yra mūsų problemos. Turime jas išspręsti ir kaip nors vyniotis“, – sakė ji.

Mokėjimus atidės?

Viena išeičių – keisti įstatymus ir išeitines kompensacijas Seimo nariams mokėti dalimis. Tad išeitinių mokėjimas persikeltų į 2013-uosius. Tačiau tam reikia įstatymų pakeitimų. Abejojama, ar į rudens sesiją susirinkęs Seimas taip lengvai jiems pritars.

Matyt, bus kaip visada: vieni siūlys išeitinių apskritai atsisakyti, kiti – jas mažinti, treti – palikti tokias, kokias yra. Juolab Seimo kanceliarijos norimi Seimo statuto pakeitimai dar nė neparengti.

„Vien Seimo narių padėjėjams už nepanaudotas atostogas reikės bent 1,5 mln. litų. Kovojame, kad jie išeitų, bet kai kurie neina piktybiškai ir niekas nesikeičia“, – aiškino Seimo valdybos narė iš Darbo partijos Virginija Baltraitienė.

Vis dėlto Seimo vicepirmininkė tikisi, kad rudeniop Seimas susipras ir statuto pakeitimams, įteisinantiems išeitinių kompensacijų mokėjimą dalimis, pritars.

„Manyčiau, kad išeitinės kompensacijos parlamentarams turi būti, kaip ir visiems kitiems dirbantiems“, – nurodė V.Baltraitienė.

Išeitinių neatsisakys

Pagal dabar galiojančią tvarką, kurią numato Seimo statutas, naujai kadencijai neperrinkti Seimo nariai turi teisę gauti išeitinę kompensaciją, svyruojančią nuo 13 tūkst. iki 41 tūkst. litų.

Jei duoda, vadinasi, reikia imti. Daugmaž taip mano eilinis Seimo narys. Iš pokalbių su Seimą apleisiančiais parlamentarais susidarė įspūdis, kad nė vienas solidžios išeitinės kompensacijos atsisakyti neketina.

„Kas įstatymo priklauso, tas bus paskirta, nereikės man imti. Jei kiti atsisako, tegul atsisako, nediskutuojame apie tai“, – paklaustas, ar galėtų atsisakyti išeitinės kompensacijos, komentavo į kitą Seimą nekandidatuosiantis konservatorius, Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičiuus.

Kompensacijos neatsisakytų ir Seimo veteranas socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Jis pritartų siūlymui jas mokėti dalimis: „Esu už mokėjimą dalimis. Jeigu į Seimą neišrenkama daug Seimo narių, tai iš kur paimti pinigų? Visko gali būti. O aš galiu ir palaukti.“

Beje, minėti Seimo nariai yra ir Nepriklausomybės Akto signatarai, tad galės pretenduoti ir į signatarų rentas.

Išeitinės kompensacijos lig šiol yra atsisakęs vienintelis buvęs Seimo narys – amžiną atilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Siūlo pakeitimus

Be to, jau yra paruoštas Seimo narių teisių pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. Dėl jo Seimo nariai turėtų apsispręsti rudenį. Įstatymas, be kita ko, įneštų ir pakeitimų dėl mokamų išeitinių kompensacijų. Jų negautų tie Seimo nariai, kurie gautų didesnes nei Seimo nario atlyginimas pajamas.

Tarkime, jei Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, mažesnes nei buvęs vidutinis vieno mėnesio to Seimo nario atlyginimas, jam tuo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, kompensuojamas skirtumas tarp vidutinio vieno mėnesio Seimo nario atlyginimo ir jo atitinkamą mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų.

Tačiau jei buvęs Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, didesnes nei buvęs vidutinis vieno mėnesio to Seimo nario atlyginimas, šiame straipsnyje numatyta išmoka jam nemokama.

Vis dėlto šis įstatymas išeitinių kompensacijų mokėjimo dalimis nereglamentuoja.

Vienas įstatymo rengėjų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad įstatymo projektas dar galėtų būti taisomas. Tačiau principinės nuostatos – išeitinių mokėjimo – atsisakyti neketinama.

„Įsivaizduokime, kad jei žmogus chirurgas, jis ketverius metus sėdėjo Seime, jam užsidirbti negalima. Jis praranda įgūdžius. Kur jis, išėjęs iš Seimo, gaus darbą? Žmonės išmetami į gatvę, o kas toliau? Tai lazda su dviem galais. Jei išeitines panaikinsime, inteligentinio lygio Seimo narių neprisišauksime“, – reziumavo S.Šedbaras.