Na ir kas, kad tauta neprisikėlė, – buvo smagu. Tad kodėl nepabandžius darsyk? Buvę ir esami Arūno Valinsko bendražygiai, įsijautę į politikų vaidmenis, Seimą bandys šturmuoti dar kartą.

Rengiasi rinkimams

A.Valinsko suburta Tautos prisikėlimo partija iš politinio žemėlapio jau dingusi, buvusių „prisikėlėlių“ reitingai – dugne. Tačiau noro šturmuoti politikos aukštumas tai neatšaldo. Dauguma buvusių ar esamų A.Valinsko bendražygių laimę mėgins ir būsimuose rinkimuose. Ne vieną kartą skilę, lakstę po Seimo frakcijas, susipykę, kėlę skandalus, tautą, regis, jie nori juokinti ir toliau.

Rokas Žilinskas, Laimontas Dinius, Vincas Babilius, Saulius Stoma, Ligitas Kernagis, Dainius Budrys, Antanas Nedzinskas, Arūnė Stirblytė, Donalda Meiželytė – visi šie buvę „prisikėlėliai“ jau rengiasi būsimiems Seimo rinkimams. Žinoma, ir pats A.Valinskas.

Skirtingos vėliavos

R.Žilinskas į Seimą bandys patekti su konservatoriais, V.Babilius, A.Stirblytė, A.Valinskas, A.Nedzinskas – su liberalcentristais. „Krikščione“ virtusi Zita Užlytė taip pat kandidatuos.

Tik A.Valinsko žmona Ingrida ir aktorė Asta Baukutė, perbėgusi į Mišrią Seimo narių grupę, vis dar muistosi – esą dar neapsisprendė, ar dalyvauti parlamento rinkimuose.

Kai kuriems jų politinė karjera susiklostė ne taip jau blogai – pavyzdžiui, D.Budrys, ne taip seniai perėjęs pas socialdemokratus, lig šiol vadovauja Ekonomikos komitetui. Vytautas Kurpuvesas, su A.Valinsku vienoje frakcijoje išbuvęs tik kelerius metus, vėliau pasirinkęs Vidmanto Žiemelio „krikščionis“, o paskui apleidęs ir juos, vadovauja Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Dauguma tylėjo

A.Valinsko į Seimą atvesti politikai nenustebino: arba klimpo skandaluose, arba buvo tarsi nematomi. Buvę Tautos prisikėlimo partijos, kažkada vadintos „geidžiamiausia koalicijos nuotaka“, nariai dažniausiai tylėdavo ir per Seimo posėdžius.

Pavyzdžiui, I.Valinskienė per visus ketverius metus Seimo posėdžių salėje, remiantis statistika, prabilo vos 16 kartų. Beje, I.Valinskienė per tuos metus neuždavė nė vieno klausimo nei ministrams, nei įstatymus pristatantiems kolegoms. Dar prasčiau sekėsi Z.Užlytei – ši per visą kadenciją prabilo vos 9 kartus, taip pat Aleksandrui Sacharukui, kuris pasisakė vos 13 kartų. D.Meiželytė kalbėjo 20 kartų, A.Stirblytė – apie 50.

Šiuo aspektu šnekiausi – L.Dinius, L.Kernagis ir R.Žilinskas, jie posėdžiuose kalbėjo maždaug po 100 kartų. Palyginti su beveik visais klausimais pasisakančiu socialdemokratu Vyteniu Andriukaičiu, kuris per ketverius metus kalbėjo beveik 1900 kartų, tai tikrai kuklūs skaičiai.

Komentaras

Morta Vidūnaitė

Politologė

Tokių asmenų, arba, galime sakyti, personažų, dalyvavimas liudija kelis dalykus. Pirma, neatsakingą ir nebrandų pačių partijų, su kuriomis jie eina į rinkimus, požiūrį. Tai visų jaunų demokratijų problema. Akivaizdu, kad tokių asmenų kandidatavimas – savotiška desperacija. Juk kiek yra Seimo narių, kurių niekas nežino, nemato, negirdi. Jie balsuoja taip, kaip reikia, ir tuos ketverius metus Seime gyvena gana patogų gyvenimą. Tačiau tas patogus gyvenimas gali greitai baigtis, ir štai niekas nenori atsisakyti to statuso, galios priemonių.