Iš buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio skandalo nepasimokyta. Po beveik metų paaiškėjo, kad verslininkų atėjimo į politiką tvarką skaidrinti planavusios Vyriausybės užmojai – nerealūs.

Nei prasmės, nei tikslo

Jokio „aklojo fondo“ (angl. – blind trust), kuriam iš verslo į politiką pasukę asmenys galėtų perduoti savo valdomų įmonių akcijas, Lietuvoje sukurti neįmanoma, ir naudos iš to jokios nebūtų. Tai premjerui Andriui Kubiliui išaiškino jo paties prieš metus suburta darbo grupė.

„Akcijų valdymo fondo steigimas Lietuvoje sunkiai įgyvendinamas“, – pabrėžta darbo grupės, kuriai vadovavo finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, išvadose.

Darbo grupės nariai, tarp kurių buvo ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas, konstatavo, kad steigti politikų valdomų akcijų fondą Lietuvoje nėra jokio tikslo. Suskaičiuota, kad politikų, kuriems galėtų būti nustatyta pareiga perduoti savo vertybinių popierių valdymą tokiam fondui, yra vos 300.

Be to, Vyriausybės vadovui priminta, kad politikas, sąžiningai vykdantis teisės aktuose įtvirtintus viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto vengimo principus, į interesų painiavą pakliūti neturėtų.

Pasiūlė tik pudrą

Darbo grupė pasiūlė pataisyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Siūlomas pakeitimas – kosmetinis: „Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto, gali perduoti jam nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių valdymą nepriklausomam valdytojui.“

Šiuo metu pataisų projektas yra išsiųstas derinti atsakingoms institucijoms. Dar ne iš visų institucijų grįžo šio projekto įvertinimai, tačiau tos, kurios jau susipažino su siūlymais, linkusios Vyriausybės siūlomiems pataisymams kol kas nepritarti.

„Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, neatmestina prielaida, jog dalis asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, jų nepaisys, nes tai jiems nesukels jokių teisinių padarinių, o tai, mūsų nuomone, neužtikrina visapusiško viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo sistemos sureguliavimo“, – susipažinęs su siūlomu įstatymo pakeitimu Vyriausybei rašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius.

Panašaus vertinimo Vyriausybės siūlomi įstatymo pakeitimai sulaukė ir iš Ūkio ministerijos. „Siūloma rekomendacinio pobūdžio priemonė nėra tinkama iškeltam tikslui pasiekti“, – rašte Vyriausybei tvirtino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.

Pradžia buvo įkvepianti

Dar per ūkio ministrą Dainių Kreivį iš posto išvertusį skandalą, beveik prieš metus, premjeras A.Kubilius susigriebė, kad reikėtų skaidresnės verslininkų atėjimo į politiką tvarkos ir, gindamas savo bendražygį, skelbė, kad mūsų šalyje taisyklių, kaip elgtis į politiką pasukusiems verslininkams su savo akcijomis, nėra.

„Šią spragą mes nedelsdami ištaisysime“, – praėjusių metų vasarį A.Kubilius buvo nusiteikęs optimistiškai. Nedelsiant buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turėjo išsiaiškinti, ar politikams turi būti sudaryta galimybė savo akcijas perversti specialiam „aklajam fondui“ ir taip išvengti galimo viešųjų ir privačiųjų intereso konflikto.

Ar šiam fondui savo akcijas turėtų patikėti tik Vyriausybės nariai ar ir parlamentarai. Jei taip, ar tai bus tik rekomendacinio pobūdžio, ar privalomas veiksmas? Kas atsakys, jei fondui valdyti perduotos politikų turimos akcijos nuvertės? Tokius klausimus tąsyk kėlė politikai. Įmonių akcijų turintis Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas netgi grasino pasitrauksiąs iš Seimo, jei toks įstatymas būtų priimtas ir privalomas.

Komentaras

Dainius Kreivys, buvęs ūkio ministras, premjero visuomeninis patarėjas

Man reikia pamąstyti, kokios galėtų būti išvados iš to, kad vis dėlto „aklųjų fondų“ sukurti nepavyko. Ar mano skandalo pamokos vis dar neišmoktos? Manau, kad kažkuria prasme taip. Kitas aspektas: manau, bet kuriuo atveju deklaravimo tvarka turi būti daug aiškesnė. O iš savo pusės pasistengsiu kuo aiškiau visuomenei išdėstyti savo pajamų ir išlaidų šaltinius, kad nekiltų jokių abejonių.