– Teoriškai vadinamųjų sovietinių laikų dar yra 40 slėptuvių, bet realiai, apie kurias galima kalbėti ir kurių veiklą būtų galima atgaivinti, apie 20–30. Jas minimaliai sutvarkius ir investavus būtų galima panaudoti ne tik įmonių, kurių reikmėms jos buvo skirtos, bet ir gyventojų poreikiams.

– Ar jas visas reikia remontuoti, ar kai kurios slėptuvės atitinka bent minimalius reikalavimus, kad nelaimės atveju galėtų prisiglausti žmonės?

Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga.

– Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga. Dabar tik rengiami atitinkami teisės aktai, tie klausimai kol kas dar neišspręsti. Mes stebime, analizuojame ir bandysime remontuoti, įvertinti būklę vadinamųjų sovietinių slėptuvių, kurios buvo pritaikytos ne tik nuo tiesioginių bombų ar skeveldrų smūgių. Dalis jų pritaikytos nuo cheminių ar net branduolinių atakų. Esminis dalykas – Klaipėdoje, deja, kaip ir kituose Lietuvos mietuose, anot 2009 m., kai buvo priimtas sprendimas ir slėptuvės panaikintos iš civilinės saugos sistemos, niekas jų tinkamai neprižiūrėjo. Pagrindinis darbo grupės tikslas – įvertinti būklę, suskaičiuoti, kiek reikėtų investicijų, kad slėptuvės būtų sutvarkytos taip, jog jose galėtų slėptis ne tik įmonių darbuotojai, bet ir klaipėdiečiai, nustatyti terminus, per kuriuos tuos darbus būtų galima padaryti. Labai svarbu, kad valstybės mastu būtų reglamentuota ir nutarta, kas tokiose slėptuvėse turėtų būti – vandentiekis, apsauga nuo cheminių atakų ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dėl ventiliacijos sistemos, kanalizacijos?

– Su šiais klausimais susidūrėme ir mes. Kai kurios slėptuves turi vandentiekį, elektrą, netgi papildomas oro sistemas, kitoje dalyje to nėra. Dabar yra tikslas pasidaryti einamąjį remontą, kad jose būtų galima pasislėpti nuo tiesioginių atakų. Visose slėptuvėse yra elektra, papildomas vandens tiekimas, keli išėjimai, galima nakvoti tam tikram skaičiui žmonių. Tolesni veiksmai priklausys nuo valstybės teisės aktų, nes vien savivaldybės investicijomis būtų gana sudėtinga.

– Ar skaičiavote, kiek į slėptuves Klaipėdoje tilptų žmonių?

– Apie 2–3 tūkst. žmonių. Analizavome ne tik slėptuves, bet ir vadinamąsias kolektyvines apsaugos priemones – mokyklas, darželius, sporto sales. Vertinome, ar yra ten rūsių, pusrūsių, kur dalis žmonių pririekus galėtų pasislėpti. Todėl papildomai galėtų dar maždaug 5–7 tūkst. žmonių.