- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje planuojama remontuoti ir pritaikyti civilinei saugai ilgus metus buvusias apleistas Šaltojo karo laikų slėptuves, mokyklų rūsius. Apie tai LNK pokalbis su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu.
– Teoriškai vadinamųjų sovietinių laikų dar yra 40 slėptuvių, bet realiai, apie kurias galima kalbėti ir kurių veiklą būtų galima atgaivinti, apie 20–30. Jas minimaliai sutvarkius ir investavus būtų galima panaudoti ne tik įmonių, kurių reikmėms jos buvo skirtos, bet ir gyventojų poreikiams.
– Ar jas visas reikia remontuoti, ar kai kurios slėptuvės atitinka bent minimalius reikalavimus, kad nelaimės atveju galėtų prisiglausti žmonės?
Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga.
– Didžiausia problema, kad mes dabar neturime aiškaus apibrėžimo, kas yra slėptuvė, priebėga. Dabar tik rengiami atitinkami teisės aktai, tie klausimai kol kas dar neišspręsti. Mes stebime, analizuojame ir bandysime remontuoti, įvertinti būklę vadinamųjų sovietinių slėptuvių, kurios buvo pritaikytos ne tik nuo tiesioginių bombų ar skeveldrų smūgių. Dalis jų pritaikytos nuo cheminių ar net branduolinių atakų. Esminis dalykas – Klaipėdoje, deja, kaip ir kituose Lietuvos mietuose, anot 2009 m., kai buvo priimtas sprendimas ir slėptuvės panaikintos iš civilinės saugos sistemos, niekas jų tinkamai neprižiūrėjo. Pagrindinis darbo grupės tikslas – įvertinti būklę, suskaičiuoti, kiek reikėtų investicijų, kad slėptuvės būtų sutvarkytos taip, jog jose galėtų slėptis ne tik įmonių darbuotojai, bet ir klaipėdiečiai, nustatyti terminus, per kuriuos tuos darbus būtų galima padaryti. Labai svarbu, kad valstybės mastu būtų reglamentuota ir nutarta, kas tokiose slėptuvėse turėtų būti – vandentiekis, apsauga nuo cheminių atakų ir pan.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip dėl ventiliacijos sistemos, kanalizacijos?
– Su šiais klausimais susidūrėme ir mes. Kai kurios slėptuves turi vandentiekį, elektrą, netgi papildomas oro sistemas, kitoje dalyje to nėra. Dabar yra tikslas pasidaryti einamąjį remontą, kad jose būtų galima pasislėpti nuo tiesioginių atakų. Visose slėptuvėse yra elektra, papildomas vandens tiekimas, keli išėjimai, galima nakvoti tam tikram skaičiui žmonių. Tolesni veiksmai priklausys nuo valstybės teisės aktų, nes vien savivaldybės investicijomis būtų gana sudėtinga.
– Ar skaičiavote, kiek į slėptuves Klaipėdoje tilptų žmonių?
– Apie 2–3 tūkst. žmonių. Analizavome ne tik slėptuves, bet ir vadinamąsias kolektyvines apsaugos priemones – mokyklas, darželius, sporto sales. Vertinome, ar yra ten rūsių, pusrūsių, kur dalis žmonių pririekus galėtų pasislėpti. Todėl papildomai galėtų dar maždaug 5–7 tūkst. žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūryje – tiršta žmonių6
Šį savaitgalį pajūryje pagaliau ne tik saulėta, bet ir šilta, tikra vasara atviliojo į pajūrį daugybę žmonių. Pajūrio gelbėtojams taip pat prasidėjo karštos dienos. ...
-
Grasinimai kruizų dar nepaveikė
Dėl paaštrėjusios geopolitinės retorikos, susijusios su tranzitu į Kaliningradą, jūrų turistai savo kelionių į Klaipėdą kol kas neatšaukia. ...
-
Universiteto absolventams – diplomai
Laukiamiausias Klaipėdos universiteto absolventų metų renginys – diplomų teikimas – šįkart vyko "Švyturio" arenoje. Šiemet universitetą baigė šimtai studentų. ...
-
Traukinių nematyti per žolę: kas atsakytų, jei įvyktų tragedija?10
Klaipėdos rajono gyventojai kelias savaites kraipė galvas stebėdami, kaip Kiškėnų pervažoje išstypo žolė, per kurią vairuotojams nebuvo įmanoma įžiūrėti, ar saugu kirsti geležinkelio bėgius. ...
-
Pajūris virs tropikais4
Šį savaitgalį ir visą kitą savaitę bus labai panašu į tikrą tropinę vasarą – dienomis tvyros karščiai, oras mažai atvės ir naktimis, o savaitės antroje pusėje pratrūks liūtys su žaibais ir perkūnija. ...
-
Joninių šventė – naujame skvere: nuo tradicinių dainų iki efektingo ugnies šou9
Trumpiausią naktį metuose Joninių šventė Klaipėdoje surengta atnaujintame Danės skvere, o ne Jono kalnelyje, kaip įprastai. Be gyvo garso koncertų ir tradicinių vainikų pynimo, šventę vainikavo efektingas „Ugnies šokio&ldq...
-
Po žiemos audrų į paplūdimius sugrįžo du trečdaliai smėlio, Kuršių nerijoje – trečdalis
Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai. ...
-
Išaugusios kainos negąsdina: poilsiautojai užplūdo kurortus, viešbučiai – perpildyti38
Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o Druskininkuose, Birštone ir pajūryje kartu užimta 85 proc. apgyvendinimo įstaigų. Nepaisant išaugusių kainų, gyventojų lūke...
-
Gydytoja M. Sakalauskaitė: plastikos chirurgai – perfekcionistai, siekiantys geriausio rezultato3
Sostinės šurmulį į pajūrį iškeitusi vilnietė medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje plastikos chirurgė Marija Sakalauskaitė nė karto nesigailėjo tokio savo sprendimo, sukėlusio aplinkinių nuostabą. Gyvenimas uostamiestyj...
-
Kretingoje – seniausios bažnyčios durys2
Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, anksčiau vadintą Lietuvos rekordų knyga, įrašė naują išskirtinį pasiekimą. Ją papildė įrašas – seniausios ba...