Prieš aštuonerius metus Donecke prorusiški protestuotojai demonstravo agresiją. Rusija, aneksavusi Krymą, permetė karinę jėgą į Ukrainos rytus. Tąkart iš pavojingų karo zonų Ukrainos lietuviai pagal specialią programą buvo perkelti į Lietuvą. Šalies institucijos pasirūpino lietuvių pargabenimu, padėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus, teikė konsultacijas. 

„Pagal tą programą per kelis metus į Lietuvą atvyko per 200 ukrainiečių su lietuviškomis šaknimis, kurie iš pradžių integravosi pabėgėlių priėmimo centre, o paskui persikėlė integruotis į savivaldybes“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Ukrainos lietuviai pripažįsta, kad neramumams nesiliaujant, vis dažniau pagalvoja apie saugesnį gyvenimą Lietuvoje. Per pastaruosius metus penkios šeimos vien iš Kijevo išvyko gyventi į Lietuvą.

„Žmonės teiravosi, jei įvyktų karas, ką reikėtų daryti. Lietuvos piliečiams yra konsulinė registracija. Jie gali registruotis ambasadoje. Ten skelbiama pagrindinė informacija“, – pasakojo Lietuvių bendruomenės Ukrainoje pirmininkė Dalia Makarova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nepaisant to, kad Ukrainos pasienyje – didžiulė įtampa, Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė sakė, kad visi čia gyvena įprastą gyvenimą. „Paskutinį mėnesį hibridinis karas su Rusija jau prasidėjęs – jau vyksta, nes buvo kelios kiberatakos į Ukrainos institucijas“, – teigė D. Makarova.

Bendruomenės pirmininkė sakė, kad Ukrainoje gyvena apie 7 tūkst. lietuvių. Įvairioms bendruomenėms priklauso tik nedidelė dalis – apie 500. Migracijos departamentas tikina, kad dažnai pagalbą gavę pabėgėliai turi nerealių lūkesčių.

„Neretai galbūt ir jų lūkesčiai būna labai sukelti – jie įsivaizduoja, kad: jei mane išgelbėjo, atsivežė, tai man jau turi duoti viską, bet, žinoma, Lietuva negali duoti visko. Duoda bazinį startinį paketą“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės teigimu, Lietuva turi ruoštis suteikti pagalbą visiems bėgantiems nuo karo. „Manau, jog mes turėtume būti pasirengę padėti pabėgėlius traukti iš Ukrainos. Galbūt to neprireiks, galbūt tai neįvyks, bet Lietuva turi būti tam pasirengusi“, – sakė ji.

Vidaus reikalų ministerija netrukus kalbėsis su visų Lietuvos miestų ir rajonų merais, kokios pagalbos iš savivaldos galima tikėtis. O kol kas raginama atsisakyti nebūtinų kelionių į Ukrainą.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu, Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į Europos Sąjungos kaimynystėje esančia Baltarusiją. Esą planuojamoms bendroms pratyboms.