Vietos valdžią labiau pakeitė politikai nei rinkėjai

Komitetų eros pabaiga?

Suskaičiavus sekmadienį vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus didžiausias pokytis – komitetų nukarūnavimas: 2019-aisiais triumfavę dabar jie liko treti. Bet jie pralaimėjo ne rinkimuose, o dar iki jų: ir valdančiosioms, ir opozicinėms partijoms susivienijus ir sugriežtinus dabar politinių (anksčiau vadintų visuomeniniais) komitetų steigimo tvarką šįsyk jų kandidatavo triskart mažiau nei 2019-aisiais.

Naujas teisinis reguliavimas komitetų įsitvirtinimo vietos valdžioje vektorių perlaužė priešinga kryptimi: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2015 metais už juos balsavo kas dešimtas rinkėjas, 2019-aisiais – net 26,8, o dabar – 13,8 proc. Pirmuose tiesioginiuose merų rinkimuose 2015 metais pergalę šventė keturi visuomenininkų iškelti kandidatai. 2019 metais pirmame ture tokie išrinkti keturi, dar devyniolika pateko į antrojo turo dvikovas. Dabar pirmame ture jau išrinkti šeši komitetų atstovai, antrajame ture varžysis septyni.

Tiesa, ten, kur komitetai įsitvirtinę, įstatymų pokyčiai įtakos nepadarė. Penki iš šešių jau pirmame ture išrinktų komitetų kandidatų – esami merai.

Kaune ir vėl triumfavo „Vieningas Kaunas“ ir jo kandidatas į merus Visvaldas Matijošaitis. Tiesa, šįsyk jam pavyko pelnyti 58,3 proc. rinkėjų palankumą, o prieš ketverius metus – net 79,6 proc., bet ir varžovų anuomet jis teturėjo šešis, o šįsyk – vienuolika.

Jau po pirmo turo paaiškėjo, kad 26-ių iš 60-ies savivaldybių galvos nesikeičia. Visi jie – ligšioliniai merai. Per ankstesnius rinkimus 2015 ir 2019 metais postą pirmajame ture užsitikrino po 19 esamų merų.

Šiauliuose ir vėl vienvaldis lyderis buvo komiteto „Dirbame miestui“ iškeltas nuo 2015 metų miestui vadovaujantis Artūras Visockas (65,8 proc. balsų).

Panevėžio meru trečiai kadencijai perrinktas komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ vedlys Rytis Mykolas Račkauskas (62, 4 proc.).

Druskininkuose vėl triuškinamai laimėjo „Už Druskininkus“ komiteto vėliava Ričardas Malinauskas (72,6 proc.), Kazlų Rūdoje – „Jaunoji Kazlų Rūda“ atstovas Mantas Varaška (71,8 proc.), Kretingos rajone – „Kretingos krašto“ lyderis Antanas Kalnius (58 proc.).

Kur laimi komitetų kandidatas į merus, jų atstovams patikima ir daugiausia balsų tarybose.

Socialdemokratai sugrįžta

Nors sekmadienį vykusių rinkimų lyderių trejetuke – tos pačios politinės jėgos, bet visos tarpusavyje susikeitę vietomis. Favoritų pozicijoje komitetus pakeitusi Socialdemokratų partija (LSDP) surinko 17,5 proc. balsų. Prieš ketverius metus ji buvo pelniusi 13,3 proc. ir nusileido Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).

Pjedestalas: rinkimų lyderių trejetuke – tos pačios politinės jėgos, bet visos tarpusavyje susikeitę vietomis. Šįsyk favoritai – nebe komitetai, o socialdemokratai, pelnę 17,5 proc. balsų. Treti – konservatoriai (16,2 proc.)./ Vytauto Petriko nuotr. 

„Mes, socialdemokratai, savivaldos rinkimus tikrai galiu pasakyti, kad laimėjome, nes turime jau pirmame ture išrinktus net dešimt merų, jei lyginsime su praeitais 2019 rinkimais, tai dvigubai geresnis rezultatas. Taip pat turime daugiausia – 357 tarybos narius socialdemokratus visose 60 savivaldybių, ir tai 100 mandatų daugiau nei buvo praeituose rinkimuose“, – spaudos konferencijoje sakė partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Nors ryškiausios LSDP pergalės – mažesnėse savivaldybėse, bet šįsyk ir didžiuosiuose trijuose miestuose jie nepatyrė tokio fiasko kaip prieš ketverius metus, kai liko ir Vilniaus, ir Kauno, ir Klaipėdos savivaldybių tarybų užribyje. Kai anuomet Vilniuje socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko vedamas sąrašas negavo nė vieno mandato, o jis pats tebuvo septintas tarp kandidatų į merus,  ne veltui pasigirdo raginimai partijos lyderiui užleisti vietą labiau rinkėjų vertinamam partijos bičiuliui.

Tiesa, kai kur teko patirti fiasko. Štai į socialdemokratus atsivertęs ligšiolinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas buvo vos penktas (7,5 proc. balsų) ir posto neteks. Bet socialdemokratai jam priskiria didelę dalį nuopelnų, kad partijai bent jau pavyko grįžti į uostamiesčio tarybą.

Sustiprėjusios LSDP pozicijos leidžia manyti, kad partija atsigauna po nuokryčio, gydosi praradimus daliai jos narių atskilus į Socialdemokratų darbo partiją. Vis dėlto daug metų vietos valdžios rinkimuose lyderių pozicijas užėmę socialdemokratai dar negrįžo į ankstesnes savo pozicijas, kai laimėdavo apie penktadalį rinkėjų balsų. Nors, žinoma, šių rinkimų rezultatas – plius 4,2 proc. punktų daugiau 2019-aisiais – tikrai geras.

TS-LKD iškovojo beveik tiek pat balsų kaip ir prieš ketverius metus (16,2 proc.). „Labiausiai džiugina didžiųjų miestų rezultatai, tai yra Vilniaus ir Klaipėdos, laukia antri merų rinkimų turai“, – sakė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Konservatoriai tikina čia pranokę savo pačių lūkesčius, o rezultatą Vilniuje vadina istoriniu.

Vis dėlto jau keleri rinkimai rodo, kad TS-LKD pasiekė savo „lubas“ – surenka apie 15-16 proc. balsų, nuo 2007 metų jų merų skaičius svyruoja apie vienuolika.

Debiutantai sensacijos nesukėlė

Kaip ir praėjusiuose rinkimuose, ketvirta liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,2 proc. balsų (2019 metais – 11,2 proc.), penktas – Liberalų sąjūdis su 6,9 proc.(praėjusiuose rinkimuose – 5,9 proc.). „Liberalų sąjūdžio skaičiai auga. Turime net 12 savivaldybių kur yra pirma arba antra vieta“, – spaudos konferencijoje džiaugėsi partijos pirmininkės pirmoji pavaduotoja, Seimo narė Edita Rudelienė.

Bene geriausią šių rinkimų rezultatą pasiekė rinkėjai: balsavo beveik 49 proc., ir tai aktyviausi savivaldos ir merų rinkimai per pastaruosius dvidešimt metų.

Bet Vilniuje ir Kaune liberalai liko už brūkšnio ir neturės frakcijų tarybose. Klaipėdos mieste partijai pavyko iškovoti tris mandatus, tačiau juk kažkada tai buvo liberalų tvirtovė.

Šešta pagal rinkėjų pasitikėjimą – rinkimuose debiutavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, sulaukusi 6,6 proc. balsų. Rezultatai, pasak jos lyderio Seimo nario Sauliaus Skvernelio, pranoko prognozes, tačiau nuvylė gautas balsų skaičius didžiuosiuose miestuose. Vis dėlto rinkimai patvirtino, kad šiai partijai jos steigimo pradžioje turėtą ryškų spurtą reitinguose išlaikyti nepavyksta.

2019-aisiais šioje pozicijoje buvusi Darbo partija (5,1 proc.) šįsyk tepelnė 3,7 proc. balsų. į Vilniaus merus kandidatvusi Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pripažino, kad partija tikėjosi daugiau: „Vertinant visas aplinkybes, tiek ir partijos pirmininko pasikeitimą, tiek ir komandos atsinaujinimą, natūralu, kad galbūt šiek tiek pritrūko laiko rinkėjams parodyti tą atsinaujinimą“.

Kiek per 5 proc. balsų pavyko surinkti  „Laisvei ir teisingumui“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Beje, pastarajai pirmą kartą nepavyko laimėti Vilniaus rajono mero posto jau pirmajame ture. Rinkimuose nebedalyvaujant ligšiolinei ilgametei merei Marijai Rekst naujam kandidatui Valdemarui Urban dar teks varžytis antrame ture su socialdemokratu Robertu Duchnevičiumi.

Perrinkta daugiau

Jau po pirmo turo paaiškėjo, kad 26-ių iš 60-ies savivaldybių galvos nesikeičia. Visi jie – ligšioliniai merai. Per ankstesnius rinkimus 2015 ir 2019 metais postą pirmajame ture užsitikrino po 19 esamų merų.

Merų rinkimų sistemos pokyčiai Lietuvoje 2015 metais gana reikšmingai pakeitė savivaldybių vadovų korpusą. Anuomet buvo perrinkti 35 merai, išrinkti 25 nauji. 2011-aisiais naujų merų tebuvo septyniolika.

Stabilu: septintai kadencijai perrinktas Druskininkų meras R. Malinauskas./ Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Bet dabar ir vėl su kiekvienais rinkimais merų postuose vis daugiau senbuvių. Tiesa, pagal naują teisinį reguliavimą merų kadencijos bus ribojamos, bet įstatymai atgaline tvarka neveikia, tad tai įsigalios tik dar po trijų kadencijų, tai yra po dvylikos metų.

Septintai kadencijai perrinktas su komitetu kandidavęs Druskininkų meras R. Malinauskas, Rietave – Liberalų sąjūdžio atstovas Antanas Černeckis, penktai – Kauno rajono ir Birštono galvos Valerijus Makūnas ir Nijolė Dirginčienė.

Nors šįsyk nepavyko laimėti jau pirmame ture, bet su geresniu balsų balansu į antrąjį pateko nuo 1990 metų tik su trumpa pertrauka Pasvaliui vadovaujantis konservatorius Gintautas Gegužinskas. Bet šįsyk už brūkšnio liko du dešimtmečius Utenos rajonui vadovavęs Alvydas Katinas.

Kaip rodo ir tarptautiniai tyrimai, merų senbuvių galimybės būti perrinktiems maždaug septyniskart didesnės nei debiutantų, tad kitai kadencijai vidutiniškai perrenkama apie 70 proc. savivaldybių vadovų. Tai lemia ir matomumas visuomenėje ir žiniasklaidoje, prieiga prie informacijos, bet ir rinkimų kovai pasitelkiami administraciniai resursai.

Rinkėjų rekordai

Ir šie rinkimai vėl parodė, kad vietos rinkėjų visai nežavi iš sostinės „nuleisti“ kandidatai. Šįsyk merais pasišovė būti net 26 Seimo nariai, bet nė vienas mandato pirmame ture nelaimėjo. 2019 metais pergalę pirmame ture šventė vienas – Joniškio meru tapo parlamentaras liberalas Vitalijus Gailius. Kitiems trylikai, kovojusių dėl merų pareigų, sekėsi prasčiau. Antrame ture varžėsi keturi, bet laimėjo tik vienas, dar devyniems rinkimų kova baigėsi pralaimėjimu jau pirmame ture.

Dabar į antrą turą pavyko patekti penkiems Seimo nariams – dviem konservatoriams ir po vieną Darbo, Laisvės partijų, LVŽS  atstovams.

O bene geriausią šių rinkimų rezultatą pasiekė rinkėjai: balsavo beveik 49 proc., ir tai aktyviausi savivaldos ir merų rinkimai per pastaruosius dvidešimt metų. 2019 metais aktyvumas siekė 47,9 proc. Aktyviau vietos valdžia rinkta tik 2002-aisiais, kai balsavo apie 53 proc. rinkėjų.