- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių.
Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis dar spalį LRT radijui teigė, kad žvalgyba gauna informaciją apie aplink kritinę infrastruktūrą skraidančius dronus, tačiau plačiau to nekomentavo.
Lietuvos kariuomenė patvirtino, jog tokių bepiločių skaičius smarkiai išaugo.
„Palyginus šių ir praėjusių metų duomenis, pastebime ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių nuotolinių būdu valdomų orlaivių skaičių. Viename iš karinių objektų per vieną šių metų mėnesį užfiksuota daugiau pažeidimų nei per praėjusius metus“, – BNS pateiktame atsakyme nurodė kariuomenė.
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad nesankcionuotų dronų skrydžių virš karinių objektų prigimtis yra dvejopa.
„Tikėtina, kad mažoji dalis tų skrydžių yra vykdyti tiesiog prasižengėlių, norinčių skraidyti nepaisant numatyto reguliavimo, bet priešiškų valstybių susidomėjimas kariuomenės objektais yra tikrai išaugęs, todėl tikėtina versija, jog išaugo būtent šnipinėjimo skrydžių skaičius“, – BNS teigė jis.
Šnipinėjimo neatranda
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami Rusijos ir Baltarusijos žvalgybai vykdyti, tačiau tokių atvejų nėra fiksuota.
„Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms informacijos rinkimas apie Lietuvos ypatingos svarbos ir karinius objektus yra svarbus. Informacijos rinkimas apie kariniam planavimui svarbius objektus gali būti vykdomas įvairiomis priemonėmis ir metodais, įskaitant ir bepiločių skraidančių aparatų (BSA) panaudojimą virš šių objektų“, – teigiama ministerijos komentare.
Viename iš karinių objektų per vieną šių metų mėnesį užfiksuota daugiau pažeidimų nei per praėjusius metus.
Visgi KAM nurodė šiuo metu neturinti duomenų, „patvirtinančių BSA panaudojimą Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų interesams“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS teigė, negalintis patvirtinti išaugusio aplink kritinę infrastruktūrą skraidančių dronų skaičiaus. Jis pažymėjo, jog tiek kariuomenė, tiek ministerija turi priemones, galinčias įrodyti, kad dronai virš teritorijų atsidūrė neatsitiktinai.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas BNS sakė, kad neatpažįstamų dronų virš karinių teritorijų suaktyvėjimas buvo fiksuojamas per dideles Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“ 2017 metais, kėlusias pareigūnų nerimą dėl galimų incidentų.
Pasak jo, tuomet buvo įvestos taisyklės, leidžiančios fiziškai numušti tokius bepiločius.
„Aktyvumas po to, kai buvo priimtas sprendimas, leidžiantis fiziniu būdu numušti dronus, sumažėjo, net praktiškai nutrūko“, – teigė generolas.
J. V. Žuko teigimu, jam vadovaujant kariuomenei 2014-2019 metais nebuvo nustatytas nė vienas virš karinių teritorijų skraidžiusių dronų valdytojas, todėl yra praktiškai neįmanoma patvirtinti jų sąsajų su šnipinėjimu.
J. Kalinsko / BNS nuotr.
„Mes gaudydavome, sudėtinga būdavo. Statydavome ir patrulius, ir žvalgybos padalinius, bandydavome nustatyti, iš kokių vietų skrenda“, – kalbėjo atsargos karininkas.
„Nė karto nepavyko nustatyti. Nežinia, kokiu atstumu tie dronai buvo leidžiami, bet tos reakcijos jie turbūt tikėdavosi“, – pridūrė jis.
Pažeidžia įstatymus
Transporto kompetencijų agentūra (TKA) BNS komentavo, jog išaugęs nuotoliniu būdu valdomų orlaivių skaičius pastaraisiais metais dažniau tampa tarptautinių susitikimų aviacijos saugumo klausimais tema.
„Iš aviacijos saugumo pusės Europos Sąjungos lygmeniu kol kas reikalavimų nėra nustatyta. Virš svarbių, jautrių infrastruktūros objektų yra nustatytos draudžiamos zonos, kuriose negalima atlikti bepiločio orlaivio skrydžio be vietos savininko leidimo“, – nurodė agentūra.
Įstaiga teigė, jog registruoti bepiločius orlaivius reikia tik kai jie patenka į sertifikuotą kategoriją. TKA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tokių orlaivių registruota nėra.
Mes gaudydavome, sudėtinga būdavo. Statydavome ir patrulius, ir žvalgybos padalinius, bandydavome nustatyti, iš kokių vietų skrenda.
„Paprasti ir danguje dažniausiai matomi privačiai naudojami bepiločiai orlaiviai nepatenka į šią kategoriją“, – rašoma agentūros komentare.
Anot Lietuvos kariuomenės, nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai, kurie be leidimo skraido virš karinių teritorijų, yra laikomi pažeidėjais.
Tačiau krašto apsaugos sistemos atstovai atsisakė komentuoti procedūras, kurios taikomos sulaikant dronus.
„Žinoma, daug galimybių yra, jeigu dronas patenka į rankas, nustatyti. Tačiau apie numuštus ar perimtus informacijos nepateiksiu“, – teigė A. Anušauskas.
Bepiločių orlaivių skrydžių vykdymas virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamoje, ribojamoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.
Padarius šį nusižengimą pakartotinai, galima skirti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, taip pat galimas bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Spalio viduryje Norvegijoje buvo pastebėta nemažai paslaptingų dronų skrydžių. Tuomet šalies ministras pirmininkas apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą.
Norvegijoje buvo suimti septyni rusai, jie įtariami nelegaliai bepilotėmis skraidyklėmis skraidinę arba fotografavę draudžiamose zonose. Vienas iš suimtų rusų buvo įvardytas kaip Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai, sūnus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
FNTT vadovas apie „BaltCap“ istoriją: per porą mėnesių baigsime vertinimą ir pateiksime pasiūlymus3
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis sako, kad „BaltCap“ istorijos įkarštyje pradėtas atlikti vidinis tarnybinis patikrinimas turėtų leisti per porą mėnesių pateikti tam tikrus siūlymus ...