Per pastaruosius metus miestą pašiurpinusios dvi žmogžudystės ir policijos pareigūnai, gatvėje tebudintys iki 22 valandos vakaro, kurių paslaugų vėlesniu metu atsisakoma dėl dvigubai brangesnio jų apmokestinimo. Dvejetų magija ir kiti įdomūs skaičiai, susiję su Laisvės alėja.

*Pirmieji Laisvės alėjos kontūrai išryškėjo dar XIX amžiaus viduryje. Gatvė tokį vaizdą, kokį esame pratę matyti dabar, įgavo per ilgą laiko tarpą: buvo tiesiama dalimis, skirtingu laikmečiu skyrėsi ir jos plotis. Pastarasis dabar siekia maždaug 24-27 metrus. Nors pereiti visą Laisvės alėją paprastai pakanka dvidešimties minučių, tačiau retas išilgai ja skubėdamas kaunietis susimąsto, kad nė nepajusdamas įveikia 1621 metrų ilgio atkarpą.

*Alėjoje stūkso daugiausiai 3-4 aukštų pastatai. Beveik išimtinai visų jų pirmuose dvejuose aukštuose veikia valstybinės ar privačios įstaigos. „Kiek tiksliai šioje gatvėje yra nuolatinių gyventojų, pasakyti sunku. Galima preliminariai paskaičiuoti žinant alėjos pastatų skaičių, bei faktą, jog juose apgyvendinti dažniausiai tik vienas ar du paskutiniai aukštai, kurių kiekviename – po du ar tris butus. Taigi, čia gyventi turėtų tikrai ne daugiau pusantro tūkstančio kauniečių“, - skaičiavo Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos seniūnas Vytautas Pauliukas.

*Nors kalbama, kad niekas nesirūpina Laisvės alėjoje esančių namų fasadų renovacija, tačiau Centro seniūnijos atstovų duomenimis, šios kalbos tėra iš piršto laužtos. „Galiu pasakyti, jog praktiškai visuose namuose vykdoma kokia nors veikla, todėl ir patys pastatai yra sutvarkyti. Visoje gatvėje teliko maždaug 20 namų, kurie vis dar laukia renovacijos darbų, ir dažniausiai tai liečia būtent viršutinius jų aukštus“, - tikino seniūnas.

*Kalbant apie Kaune vyraujančias nekilnojamojo turto kainas, Laisvės alėjoje ir visame Senamiestyje jos yra aukščiausios. Būtent čia norintiems įsigyti būstą gali tekti sumokėti ir dvigubai brangiau, nei kituose miesto rajonuose. Konkrečiau viskas priklauso nuo buto stovio bei kambarių skaičiaus. Pavyzdžiui, naujame name Maironio gatvėje neįrengto gyvenamojo ploto kaina siekia 6 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą. Palyginimui, už 200 tūkst. litų Šilainių ar Kalniečių rajonuose galima įsigyti standartinio ploto trijų kambarių butą, o centre - už tiek vargiai įsigysi ir itin mažą būstą. 

*„Šiuo metu gatvėje užsiimama įvairia veikloje. Čia miestiečius priima bankai, turizmo įmonės, parduotuvės, nekilnojamojo turto agentūros, draudimo bendrovės, viešojo maitinimo įstaigos, Kauno miesto apylinkės teismas bei savivaldybė. Taip pat veikia mokyklos, teatrai, galerijos, muziejai“, - alėjoje įsikūrusius veiklos subjektus vardino V.Pauliukas.

*Seniūnas didžiausia šiandieninės Laisvės problema vadina automobilių statymosi klausimą. Anot jo, dienomis į šią bei šalimais esančias gatves suplūsta daugybė automobilių. Apmokestinus parkavimą, kuris pačiame Kauno centre siekia 3 litus už valandą, miestiečiai pradėjo ieškoti išeičių, kaip sutaupyti. Dėl pastarosios priežasties visi pravažiuojami Laisvės alėjos kiemai yra grūste prigrūsti lengvosiomis transporto priemonėmis. Pasak Centro seniūnijos atstovų, tai itin erzina jiems priklausančių namų gyventojus: pastarieji pyksta, bando kovoti, pravažiavimuose įrenginėja kuolus.

*Nusikalstamumo problema Laisvės alėjoje gretinama su išpūstu burbulu. „Prieš penkerius metus gatvėje buvo įrengtos stebėjimo kameros. Tai pastaruoju metu leido išaugti nusikaltimų, kurių didžiąją dalį sudaro smulkios vagystės, išaiškinamumo procentui. Apskritai, ir pačių kriminalinių įvykiu čia sumažėjo, išskyrus du garsiuosius žmogžudysčių Miesto sode bei naktinio klubo „Metelica“ prieigose atvejus. Prie pagerėjusios situacijos prisidėjo ir naujai sutvarkytas alėjos apšvietimas.

Be to, gatvėje bent jau iki 22 val. vakaro budi policininkai. Vėliau apsauga sumažėja, nes pastariesiems reikia dvigubai daugiau mokėti“, - pastebėjimais, kurių paskutinis nuskambėjo itin įdomiai ir net prieštaringai, dalinosi V.Pauliukas.