„Visi vertingi dalykai yra lengvai pažeidžiami“, – Nyderlandų poeto Luceberto (1924–1994) žodžius cituoja Esther de Lange, primindama neatidėliotiną gamtos išsaugojimo iššūkį.

Artėjant spalio pabaigoje Nagojoje (Japonija) rengiamam 10-ajam JT Biologinės įvairovės konvencijos susitikimui (COP 10), bioįvairovės išsaugojimo klausimas vėl atsidūrė Europos Parlamento dėmesio centre.

Spalio 20-osios vakarą EP aptars olandų krikdemų atstovės Esther de Lange parengtą pranešimą, kuriame ES raginama aktyviau stabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Storėjanti raudonoji bioįvairovės knyga

Beveik pusė žinduolių, paukščių, roplių ir peteliškių ir dar daugiau gėlųjų vandenų žuvų rūšių Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos. Praktiškai nebeliko Iberijos lūšių ir Bavarinių pušynų pelėnų, ant išnykimo ribos atsidūrė kadaise visoje Vidurio ir Rytų Europoje gyvenusiоs audinės.
 
Europiečiai nežino katastrofos mastų
 
Daugelis europiečių nesuvokia biologinės įvairovės nykimo spartos. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, tik 38 proc. europiečių žino, ką reiškia bioįvairovės sąvoka ir tik 17 proc. respondentų pripažįsta, kad gamtos nykimas jiems turi poveikį.
 
ES teisės aktų teikiama apsauga ir finansavimas

ES pažeidžiamas teritorijas ir rūšis saugo remdamasi „Natura 2000“ programa. Natura 2000“ tinklas užima 18 proc. ES sausumos teritorijos. Gamtos apsaugą Europos Sąjungoje reglamentuoja keturi pagrindiniai teisės aktai – Paukščių ir Buveinių direktyvos bei Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos.

1992 m. pradėta įgyvendinti ES aplinkos finansinė priemonė (LIFE), finansuojanti biologinės įvairovės išsaugojimą Europos Sąjungoje, tačiau didelė dalis lėšų gamtos apsaugai skiriama per bendras žemės ūkio ir žuvininkystės politikas,  regioninės plėtros ir sanglaudos priemones bei mokslinių tyrimų politiką.
 
Milžiniška gamtos išteklių vertė

Esther de Lange pranešime primenama milžiniška ekonominė biologinės įvairovės vertė ir neįkainojama investicijų, skirtų biologinės įvairovės išsaugojimui, grąža. Pranešėja ragina didinti gamtos išsaugojimo priemonių finansavimą tiek europiniame, tiek nacionaliniame lygmenyje.
 
Pranešime pabrėžiama, kad nesugebėjimas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nepriimtinas etiniu ir ekonominiu požiūriu, nes ateities kartos praras galimybę naudotis įprastomis ekosistemų funkcijomis ir gamtos turtų užtikrinama gerove.