Laisvalaikį mėgstu praleisti kine žiūrėdamas gerą filmą. Iš kino išeinu pasisėmęs naujų įspūdžių, kuriuos visada išanalizuoju.

Deja, pastaruoju metu savo nustebimui patekau į filmą, kur nebuvo įprastų subtitrų, o filmo tekstą į lietuvių kalbą vertė vertėjas. Kadangi turiu klausos problemų, nieko, ką jis kalbėjo, neišgirdau.

Suprantu: žiūrovams su normalia klausia patogiau klausyti vertėjo, o ne skaityti subtitruotą tekstą. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad į kiną ateina ir blogai girdinčių žmonių. Tokių yra ne tik tarp vyresnio amžiaus asmenų, bet ir tarp jaunimo. Tokiems žmonėms kinas su subtitruotais filmais tampa vienintele galimybe įdomiai ir turiningai praleisti laiką. Tai atstoja net visus teatrus, kurių spektaklių dėl blogos klausos neįmanoma lankyti. Taigi nereikėtų iš tokių atimti to vienintelio džiaugsmo.

O tam reikia labai nedaug. Jei filmą verčia vertėjas, reikia palikti ir subtitrus. Juk, kaip žinoma, visi filmai pirmiausiai subtitruojami. Arba tiesiog prie skelbiamo filmo parašyti, kad jis įgarsintas lietuviškai. Tada blogai girdintys žmonės į tokį filmą neis ir nenusivils, neišgyvens dar kartą dėl savo negalios.