Ilgą laiką apie žmogų vardu Williamas Bruce‘as Janneris žinojo tik tie, kurie domisi bėgimo su kliūtimis sportu. 1976-ųjų Monrealio olimpinėse vasaros žaidynėse šis džentelmenas laimėjo aukso medalį.

Dabar Bruce‘as yra tiesiog Bruce‘as. Dar jis yra tokios Kim Kardashian patėvis, o visai neseniai pasiskelbė visada jautęsis moterimi. Tiesa, jis pabrėžia, kad yra transseksualas, bet – ne homoseksualas. T. y., net besijaučiantį moterimi, jį visados traukdavo kitos moterys, o ne vyrai. Svarstant logiškai, ponas B.Janneris visą savo gyvenimą buvo užsislaptinusi lesbietė, taigi formaliai jis vis tiek lieka homoseksualus. Atrodo, šiuolaikinis Orlandas (Virginios Woolf romano personažas transseksualas) pasiklydo suvokime, balansavime tarp vyriškojo ir moteriškojo prado ir iš esmės pats nežino, kas yra.

Panašiai ir dėl politinės propagandos. Pagrindinis jos tikslas nėra įrodyti, jog JAV ir ES yra blogis, o Kremlius – gėris. Esminis jos siekis – paskleisti iliuziją, jog Vakarus valdo lygiai tokie patys autoritarizmą šlovinantys niekšai, kaip ir Rusijos, Kinijos bei Šiaurės Korėjos valdžiose tupinčios žmogystos. Bet ar tikrai?

Prieš kelerius metus iškilo "WikiLeaks" istorija, kuri, pasak kitos "Wiki" (+Pedijos), "išplatino slaptus diplomatinius susirašinėjimus, smarkiai sukompromitavusius JAV užsienio politikos įvaizdį".

Akivaizdu, jog žmonės reagavo pernelyg jautriai, o gal tiesiog su liežuvautojų užsidegimu puolę skaityti Juliano Assange‘o "paviešintus" dokumentus, užmiršo du faktus:

1. JAV užsienio politikos įvaizdis pradėjo "kompromituotis" jau nuo 1917-ųjų, kai Valstijos įsikišo į Pirmąjį pasaulinį karą, vykusį Europoje, o Šaltojo karo metu jis "susikompromitavo" visiškai. Labiausiai įvaizdis buvo "susikompromitavęs" SSRS ir įvairių trečiojo pasaulio šalių, palankių SSRS, t. y. JAV oponentų akyse.

2. Politikai – tokia žmonių rūšis, kurie viena sako, antra galvoja, o trečia padaro. Ir dar. Kiekvienas politikas su savo pavaldiniais kalba vienaip, su užsienio partneriais – antraip, o su oponentais – dar kitaip. Tad nereikia stebėtis, jei JAV prezidentas, postringaudamas su kokiu nors generolu, įvardija Angelą Merkel "Angie" ar "ta rakštimi pasturgalyje".

Nors J.Assange‘o veikla ir sukėlė sumaištį, svarbiausia jo istorijoje visai ne tai. Greitai po to Švedijoje jam buvo paskelbti kaltinimai išprievartavimu (beje, toje šalyje gali būti apkaltintas tuo, net jeigu džentelmeniškai atidarai moteriai duris) ir ponas J.Assange‘as atvertė naują savo istorijos lapą: "Mano gyvenimas Ekvadoro ambasadoje".

Didžiausia J.Assange‘o padaryta žala yra visai ne "kompromituojančių" susirašinėjimų atskleidimas, o būtent jo vaidinamas farsas. "WikiLeaks" galva tarsi patvirtina sena "dvasingumo" liga sergančių paauglių, senų bolševikų ir Kremliaus TV kanalų eskaluojamą mitą – Vakaruose irgi persekiojami žmonės už savo pažiūras.

Analogiškas yra ir Edvardo Snowdeno atvejis, kurio vingiai šį "kovotoją" su kapitalizmu ir demokratija atvedė net į patį Kremlių, tiesa, visai neseniai jis leido suprasti, jog mielai iš ten išsinešdintų ir keliautų į kokią neutralesnę šalį, pvz.: Šveicariją.

Kas yra šie du vyrai, kuriuos skiria vos dvylikos metų amžiaus tarpsnis? Naivūs kovotojai su blogiu, nežinantys, kam naudingi jų veiksmai? Didvyriai? Sąmoningi kenkėjai? O gal paprasčiausi mulkiai?

Šios dvi istorijos Kremliaus ir kitų prieš JAV bei ES nusiteikusių šalių akyse tarsi nuplauna visus jų pačių nusikaltimus – nepakantumą, žmogaus teisių laužymą, svetimų teritorijų užgrobimus, absoliučią savo gyventojų kontrolę, nes juk "tas pats vyksta ir Vakaruose, be to, JAV "eksportuoja" demokratiją".

Nei hormonų audrų kamuojamas su "sistema" kariaujantis paauglys, nei senas bolševikas, nei jokia Kremliaus kuruojama televizija jums nepapasakos apie tokį Noamą Chomsky, kuris gyvena JAV ir jau beveik penkiasdešimt metų konfrontuoja su jos valdžia. Jis yra lingvistas ir "kairysis intelektualas" bei daugelio šalininkų ir bendraminčių vadinamas "disidentu".

Paradoksalu, bet JAV veikiausiai yra vienintelė šalis pasaulyje, kur toks "disidentas" gali vaikščioti laisvas ir nesuluošintas, gali skleisti savo pažiūras ir idėjas, leisti knygas bei iš to užsidirbti pinigų, skaityti paskaitas garbingiausiuose Valstijų akademinėse bendrovėse, įskaitant ir Harvardo universitetą.

Ar taip "disidentauti" buvo galima SSRS? O dabartinėje Rusijoje? Kinijoje? Irane? Prieš keletą dienų Kinija nuteisė 71-erių žurnalistę GoaYou. Ji gavo 7 metus kalėjimo "už valstybės paslapčių paviešinimą ir jų perdavimą užsienio jėgoms". Teismo procese ir visoje jos byloje, kaip visada panašiais atvejais, atsirado daugybė klaustukų bei erdvių interpretacijai.

Ar šį Kinijos teismo sprendimą atperka J.Assange‘o bei E.Snowdeno slapstymasis nuo "sistemos"? O ką jūs manote apie faktą, jog šiais metais JAV Pulitzerio premiją laimėjo žurnalistai, aprašę įvykius Fergiusone? Ar Fergiusono šaudymai ir riaušės nekompromituoja JAV valdžios? Kompromituoja. Vien tuo, jog parodo, kad mažų mažiausiai valdžia nėra pajėgi provincijoje kontroliuoti žemiausio rango pareigūnų, kurie savivaliauja, imituodami Clinto Eastwoodo personažus.

Ar žurnalistas Rusijoje, atskleidęs tokią valdžios ydą, gautų kokį nors profesinį apdovanojimą? Jūs juokaujate? 2010 m. Rusijoje buvo užpultas ir žiauriai sumuštas Olegas Kašimas, rašęs apie demonstracijas, nukreiptas prieš greitkelį, tiesiamą Chimkų miške. Buvo sumuštas ir dar vienas O.Kašimo kolega, rašęs ta pačia tema – Anatolijus Adamčiukas.

Tais metais VVP pavadavęs D.Medvedevas pareiškė, jog O.Kašimo užpuolimas bus "nuodugniai ištirtas".

Nuodugnesnis veikiausiai buvo tik Kinijos savų piliečių informavimas apie Honkongo 2014-ųjų demonstracijas. Patikimi šaltiniai atskleidė, jog protesto metu visoje Kinijoje apie tuos įvykius net nebuvo užsiminta, juolab pranešta per vietos televiziją. Žmonės tiesiog virė savo rutinoje ir net nenutuokė apie tai, kas vyksta viename svarbiausių šalies ir pasaulio miestų.