Kažkada per televizorių žiūrėjau laidą apie afroamerikiečių teises JAV.

Įprastos kalbos, problemos, priekaištai, lozungai, bet vienas pasiūlymas mane labai papiktino. Judėjimo už afroamerikiečių teises aktyvistas griežtu tonu pareikalavo uždrausti arba perrašyti visiems gerai žinomą Marko Twaino kūrinį "Tomo Sojerio nuotykiai".

Jam užkliuvo, kad knygoje vartojamas žodis "negras".

Oponentės bibliotekininkės argumentai, kad tais laikais kito žodžio nebuvo, kad rašytojas M.Twainas buvo aktyvus kovotojas už juodaodžių teises, aktyvisto nejaudino.

Griežtai reikalavo – uždrausti, perrašyti.

Jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Nežinau, ką veikia žmonės palikę šį pasaulį, bet neabejoju, kad M.Twaino kaulai persivertė ant kito šono, o siela apsibarstė pelenais.

Šią laidą prisiminiau perskaitęs informaciją apie Vilniaus universiteto iniciatyvą – įdiegti į žmonių kasdienį bendravimą lyčiai neutralų naujadarą "žmoga".

Iš kur išaugo "žmoga"?

Linas Bitvinskas: "Mokslu tikėti reikia. Mano tikėjimas juo stiprėja kasdien. Be abejo, daugelį privertė sulaikyti kvapą žinia apie Vilniaus universiteto "Lyčiai jautrios kalbos gaires", kur žodis "žmogus" siūlomas keisti į lyčiai neutralų "žmoga". Tačiau būtų klaidinga manyti, kad čia šiaip liapsusiukas. Jokiu būdu – tai seniai ir gausiai pačios Lietuvos finansuojama veikla, vykdoma "profesorių", kuri dabar lenda į paviršių."

Kas tai? Mes visi kartais mėgstame vieni kitiems užkabinti įvairias pravardes, bet tai vyksta buityje. O čia kas? Lietuvos šviesuomenė, labiausiai apsišvietusi tautos dalis bruka tokį naujadarą, kuris visiems laikams iš žodžio "žmogus" eliminuotų vyriškąją giminę.

Tikrai jau iš didelio rašto išėjo iš krašto.

Nežinau, gal tai noras įtikti naujai valdžiai, patekti į istoriją ar tiesiog neatsakingas tyčiojimasis iš dievo kūrinio – žmogaus?

Jei ir toliau eitume tuo keliu, greitai reikėtų uždrausti ar perrašyti ir V.Mykolaičio-Putino eiles "Aš nei vergas, nei karalius, tik žmogus".

Neabejoju, kad nuo tokių "žygių" mūsų poeto vėlė raudos kartu su M.Twaino.

Dievo valia aš gavau Žmogaus kūną, sielą, mane pagimdė moteris, užaugau vyras, mirsiu žmogus ir būsiu palaidotas žmonių kapinėse.

Baisu pagalvoti, jei po tokių kalbinių iniciatyvų prie kapo duobės kalbėtojas privalės sakyti "netekome dar vieno žmogo", nes maža ką, gal už krūmo sėdės naujadarų iniciatoriai ir praneš atitinkamai tarnybai ir baudą uždės.

Žinote, net mirti nebesinori, bet prieš dievo valią nepašokinėsi – teks.

Tačiau jei tokie tautos "šviesuoliai", atėję prie kapinių, pasakys "čia žmogų kapinės, jose guli žmogai", patikėkite, gerbiamieji, nepatingėsime išlipti iš kapo duobės ir įkrėsti į minkštą vietą beržinės košės.

Mes puikiai žinome, kaip ir iš kur atsiranda žmonių vaikai, bet kartais mėgstame juokais pasakyti, kad vaiką atnešė gandras ar rado kopūstuose.

Taip juokauja žmonės, o "žmogai" galbūt rado savo "žmogą" Briuselio kopūstuose, nes tokį naujadarą net ir gandras nedrįs atnešti, o ką jau kalbėti apie mūsų moteris.