Šių metų pabaigoje daugiau kaip 100 pasaulinio garso asmenų, tarp kurių buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris ir buvęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas, pasivadinę "Global Zero" iniciatyva, užsibrėžė ambicingą tikslą – panaikinti branduolinius ginklus.

Tačiau dar 1945-aisiais, kai su žeme buvo sulyginti Nagasakis ir Hirosima, atominės bombos tėvu vadinamas J.Robertas Oppenheimeris taip pasakė apie šios mirtinos ginkluotės plitimą: "Ją nėra taip sunku pagaminti. Ji bus visuotinė, jei žmonės norės, kad ji tokia būtų."

Tai ilgainiui tapo technologinio neišvengiamumo teorija, pasak kurios, nes fizikos dėsniai yra visuotiniai, tik laiko klausimas, kada kiti šviesūs protai ir apsisprendusios valstybės įsijungs į branduolinį klubą. Rezultatas: visi mėginimai stabdyti plitimą yra jei ne bergždi, tai labai sunkūs.

Tačiau per daugiau nei šešis dešimtmečius nuo J.R.Oppenheimerio įspėjimo branduolinis klubas išaugo tik iki devynių narių. Gal branduolinė ateitis šviesesnė, nei numatė atominės bombos tėvas, rašo dienraštis "The International Herald Tribune".

Šnipų nuopelnas

Ginklų laboratorijos Kalifornijoje veteranas Thomas Reedas ir buvęs Los Alamos poligono žvalgybos vadovas Danny Stillmanas teigia, kad nuo branduolinės epochos pradžios nė viena valstybė nesukūrė savo branduolinio ginklo, nors ne viena teigia ką kita. Neseniai pasirodžiusioje knygoje abu visuotinai pripažinti specialistai pasakoja, kaip dėl slaptos pagalbos ir padedami šnipų atominės bombos turėtojų klubas išsiplėtė.

Visi branduolinio ginklo keliai tiesiogiai ar netiesiogiai prasidėjo Jungtinėse Valstijose. Vienas – kai SSRS šnipai giliai įsiskverbė į JAV vykdytą Manhatano projektą, kurio tikslas – branduolinis ginklas, o pirmoji sovietų atominė bomba buvo tiksli užtaiso, kurį JAV numetė ant Nagasakio, kopija.

Branduolinę informaciją vogė ne tik Maskva, bet ir Kinijos lyderis Mao Zedongas. 1959 m. iš kalėjimo paleistas sovietų šnipas Klausas Fuchsas suteikė Kinijos ginkluotės programos smegenų centrui smulkią informaciją apie Nagasakio bombą. Po pusės dešimtmečio pasaulis nustebo išgirdęs apie pirmąjį Kinijos branduolinį bandymą.

Kinijos dovanėlė

1982-aisiais Kinija nusprendė, kad branduolinėmis technologijomis reikėtų dalytis su besivystančiomis šalimis. Tarp interesantų buvo Alžyras, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Knygoje teigiama, kad Kinija įsileido Pakistaną į savo poligoną dykumoje, kuriame 1990 m. gegužės 26 d. šis ir išmėgino pirmą savo bombą.

O apsukrus metalurgas Abdulas Qadeeras Khanas pardavė branduolinę įrangą pasaulinėje juodojoje rinkoje. Jis tarsi prekiautojas naudotais automobiliais džiaugėsi įpiršęs sudėtingą technologiją mulkiams, neturintiems žalio supratimo, kaip sunku pagaminti kurą tokiai bombai.

Kodėl Pekinas taip laisvai dalijosi branduolinėmis žiniomis? Tuo jis arba siekė, kad sustiprėtų Kinijos priešų priešai (pavyzdžiui, Pakistanas kaip Indijos atsvara), arba skatino branduolinius karus, kad paskui pats galėtų tarti "paskutinį žodį".

Atominė valstybių draugystė

Kitas branduolinės istorijos takelis suka į Prancūziją. Ji paviliojo Manhatano projekto veteranus, o savo atominių bombų programos niuansais dalijosi su Izraeliu. 1959-aisiais jau dešimtys Izraelio mokslininkų stebėjo Prancūzijos ginklų kūrimo programą ir joje dalyvavo.

Septintojo dešimtmečio pradžioje, kai prancūzai susprogdino pirmą atominę bombą Alžyro dykumoje, dvi nacijos tapo branduolinėmis.

Izraelis branduolinėmis paslaptimis dalijosi su Pietų Afrikos Respublika (PAR). Abi šalys keitėsi atominių bombų gamybai reikalingomis medžiagomis – PAR gavo triničio, o Izraelis – urano. 1979-aisiais abi valstybės kartu susprogdino branduolinį užtaisą. Izraeliui šio bandymo reikėjo, kad galėtų konstruoti neutroninę bombą.

Viltis dar neprarasta

Vis dėlto viską lemia politikai. Švedija, Šveicarija, Argentina ir Brazilija irgi flirtavo su branduolinėmis programomis, bet nusprendė nesitepti rankų.

Be to, branduolinio ginklo plitimas nėra vienakryptis. Atsiradus stimului ir susidarius tinkamoms sąlygoms valstybė gali atsisakyti savo branduolinių pretenzijų, kaip tai padarė PAR.

Tad gal minėtos "Global Zero" idėjos raginti šalis "nusiginkluoti iki nulio" nėra jau tokios fantastinės ir ateityje žmonijos laukia nebranduolinė era.