D. Trumpas abu kartus įveikė varžoves moteris.
„Atsakant į klausimą, ar Amerika pasiruošusi rinkti moterį, tai atsakymas – ne“, – kalbėjo buvęs JAV ambasadorius Žygimantas Pavilionis.
Tačiau buvęs JAV ambasadorius Vygaudas Ušackas mato paprastesnes D. Trumpo pergalės priežastis.
„Ekonomika, didėjanti infliacija, kylančios maisto ir naftos kainos bei migracija“, – sakė buvęs JAV ambasadorius V. Ušackas.
„D. Trumpas įtikino rinkėjus, kad gyventi prie jo prezidento poste amerikiečiams buvo geriau negu prie Joe Bideno, o kadangi J. Bidenas neatsiejamas nuo Kamalos Harris, tai jai ta našta ir prisidėjo prie rinkimų pralaimėjimo“, – teigė politologas Linas Kojala.
Scanpix nuotr.
Nuo demokratų nusisuko net juos paprastai palaikantys ispanakalbiai amerikiečiai.
„Tai buvo pagrindinė grupė, kurios posūkis į D. Trumpą nulėmė šiuos rinkimus. Bent jau dalyje svyruojančių valstijų žmogus sako, jog visą laiką balsavo už demokratus, o dabar negali balsuoti, nes kainos padidėjo, viskas blogai“, – aiškino viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.
Lietuvai ir kaimynėms reikia kuo greičiau D. Trumpą palenkti į savo pusę, mat esą tą, pasak Ž. Pavilionio, jau daro mūsų priešai.
„Manau, tai jau įvyko – Vladimiras Putinas jau bandė išeiti į D. Trumpą. Dabar V. Putinui ateina Adolfo Hitlerio laikas ir jis gali tai gauti mainais už kažką kitą, o gal net mainais už tam tikrus interesus Baltijos šalyse“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Lietuvos didžiausia diplomatijos jėga yra ryšiai tiek su demokratais, tiek su respublikonais“, – akcentavo V. Ušackas.
Ryšiai, pasak užsienio reikalų ministro, jau užmegzti.
„Tikiu, kad turime padarę gerą įdirbį, o dabar belieka pažiūrėti, ar tie žmonės, su kuriais kalbėjome, bus naujojoje administracijoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prezidentas Gitanas Nausėda su D. Trumpu buvo susitikęs 2019 m. Prezidento patarėja prisimena, kad pokalbis buvo konstruktyvus, nes Lietuva tuo metu jau skyrė 2 proc. gynybai.
„Stengsimės į kontaktą išeiti anksčiau negu sausio 20 d., žiūrėsime kaip formuojama D. Trumpo komanda, kas ateina dirbti į jo administraciją, žinoma, kad dirbsime patarėjų lygyje“, – pabrėžė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau visi sutinka, kad antroje kadencijoje D. Trumpą greičiausiai sups visai kitos pasaulėžiūros žmonės.
„Pirmojoje kadencijoje buvo palankiai nusiteikę patarėjai bei pareigūnai NATO ir Ukrainos atžvilgiu“, – teigė L. Kojala.
Tačiau dabar...
„Yra grupė žmonių, kurie daugiau pasisako už Amerikos izoliaciją, kurie mato, kad Amerika pirmiausia turi spręsti savo problemas“, – aiškino G. Landsbergis.
„Tai yra žmogus, kuris visiškai yra antidemokratinių pažiūrų, tai – visiška grėsmė demokratijai“, – pabrėžė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Ne paslaptis ir D. Trumpo simpatijos V. Putinui. Jis nuolat pabrėžia, kad V. Putinas jį giria, pagyrų iš D. Trumpo ne kartą sulaukė ir Rusijos diktatorius.
„Matėme, kad tie žodžiai ne būtinai virsta veiksmais, kurie yra palankūs Rusijai. Dabartiniai D. Trumpo pažadai, įskaitant JAV gynybos biudžeto didinimą bei pažadą daugiau išgauti naftos, užtvindyti globalią rinką ir tokiu būdu numušti kainą, tikrai nėra palankūs Rusijai“, – tikino politologas.
Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.
„Neprognozuočiau kažkokių ypatingų tragedijų, pavyzdžiui, JAV pasitraukimo iš NATO“, – savo nuomone dalijosi apžvalgininkas.
Gerų žinių Lietuvai iš D. Trumpui artimos aplinkos turi krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„D. Trumpui esmė yra taika – kad per jo kadenciją nebūtų jokių karų. Ir jis vadovaujasi Reigano „taika per galią“ koncepcija. Kad mes būsime tokie galingi, jog priešas nebandys mūsų sutrikdyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tačiau milijono vertas klausimas ar D. Trumpas mato Rusiją kaip priešą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)