Pereiti į pagrindinį turinį

Dalis rusų jau dabar pritaria įsiveržimui į Baltijos šalis: tai niekam nereikalinga teritorija

2023-04-14 02:00
DMN inf.

Rytuose – net trečdalis rusų jau dabar pritaria įsiveržimui į Baltijos šalis. Jaunas rusas Danilas Orainas gatvėse rusams užduoda provokacinių klausimų. Pvz., ar reikia pradėti specialią karinę operaciją Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Atsakymų būna įvairių, praneša LNK.

Dalis rusų jau dabar pritaria įsiveržimui į Baltijos šalis: tai niekam nereikalinga teritorija
Dalis rusų jau dabar pritaria įsiveržimui į Baltijos šalis: tai niekam nereikalinga teritorija / Scanpix nuotr., LNK stop kadras

„Lenkijoje ne, Baltijos šalyse – taip, nes tai aiškiai niekam nereikalinga teritorija. Lenkija – per didelė“, – sakė kalbintas rusas.

Delfi.lt gauta Rusijos konfliktų tyrimų analizės instituto apklausa rodo, kad panašiai kaip šis vyras galvoja trečdalis rusų. Vienareikšmiškas sąlygas pulti Baltijos šalis mato 12 proc. apklaustųjų. 22 proc. teigia, kad labiau yra, 29 proc. – labiau nėra ir 17 proc. – kad vienareikšmiškai nėra.

Rusija Ukrainą užpuolė prieš daugiau nei metus ir netrukus – pernai gegužę Seimas priėmė Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasidomėjo, kaip Krašto apsaugos ministerijai ir kitoms institucijoms su ja sekasi. Paaiškėjo, kad pačių konservatorių vadovaujama ministerija strategijos įgyvendinimo planą vis dar rengia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Reikia prisipažinti labai atvirai, kad plano iki šiol nesame patvirtinę ir galbūt tai vienas iš atspindžių, kaip pavyksta įsitraukti ne tik Krašto apsaugos sistemai, bet ir kitoms institucijoms“, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Krašto apsaugos minisiterija teigia, kad per metus neginkluoto pasipriešinimo kursuose mokyta apie 3 tūkst. žmonių. Panašiai tiek gyvena Ariogaloje. Vilniaus Šeškinės mikrorajone – dešimt kartų daugiau gyventojų.

„Viską reikia su pagaliu įmušinėti į galvą, bet rezultatų kol kas neturime. Išskyrus keletą tų dokumentų, praktiškai neturime nieko“, – skundėsi signataras Saulius Pečeliūnas.

Apklausos rodo, kad kas antras lietuvis nežinotų, kaip elgtis karo atveju. NSGK pirmininkas pripažįsta, kad nežinotų, kur prisistatyti, tik priduria, kad su futbolo sirgalių grupuote „Pietų-4“ rastų, ką nuveikti.

Viską reikia su pagaliu įmušinėti į galvą, bet rezultatų kol kas neturime.

„Diversinės grupės būtų mūsų taikiklyje. Tačiau tai jau savanoriškumo principas“, – pabrėžė Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas ketina siūlyti, kad, norint gauti leidimą ginklui, būtų privaloma išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Tikisi taip paskatinti procesą, tačiau kiek per metus tokiu būdu pasirinktų, – įvardyti negali.

„3 tūkst. per metus yra per mažai. 30, 100 tūkst. per metus – tai, ko reikia siekti“, – siekiamus tikslus įvardijo L. Kasčiūnas.

Kai kurie konservatoriai siūlo nusistatyti galutinį terminą.

„Turime šiandien galvoti, kad po dvejų metų bus karas. Kai tai ateis į galvą valstybei, tada reikalai pajudės“, – apie terminą prabilo NSGK narys Valdas Rakutis.

Teigiama, kad šie dveji metai nėra parengti žvalgybiniais duomenimis. Tai – atspirties taškas.

Buvęs Amerikos sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė, kad Lietuva neskuba didinti visuomenės atsparumo, koks yra Suomijoje, ir turbūt nė 5 proc. Lietuvos gyventojų neparuošę namų blogiausiam atvejui, nebent gal dideliems šalčiams.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas B. Hodgeso kritiką atmetė. Ją pavadino ne kritika, o klausimais.

Daugiau naujienų