Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 tūkst. žmonių“.

Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19 apribojimų išmetamų teršalų kiekis sumažėjo.

Didžiausią taršą smulkiomis kietosiomis dalelėmis - PM2,5 – nulemia automobilių išmetamosios dujos ir anglimis kūrenamų elektrinių dūmai.

Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką.

Be to, 2020 metais dėl PSO rekomenduojamą ribą viršijančio azoto dvideginio poveikio ES anksčiau laiko mirė 49 tūkst. žmonių, nurodo EAA.

Dėl stipraus ozono poveikio per anksti mirė 24 tūkst. žmonių.

„Lyginant 2020 metus su 2019 metais, ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičius padidėjo PM2,5 atveju, tačiau sumažėjo azoto dvideginio ir ozono atveju“, – paskelbė agentūra.

„Kietųjų dalelių PM2,5 koncentracijos sumažėjimą kompensavo dėl pandemijos padidėjęs mirčių skaičius“, nes COVID-19 pandemija paankstino kai kurių žmonių, jau sirgusių su oro tarša susijusiomis ligomis, mirtį, sakoma ataskaitoje.

ES siekia iki 2030 metų 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių, susijusių su tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis, skaičių, palyginti su 2005 metų lygiu.

2020 metais ES šalyse šis rodiklis buvo 45 proc. mažesnis nei 2005 metais, nurodo agentūra.

„Jei šis mažėjimo tempas išliks toks pat, ES iki 2030 metų pasieks minėtą... tikslą“, – sakoma ataskaitoje.

PSO duomenimis, oro tarša pasaulyje kasmet paankstina septynių milijonų žmonių mirtį. Šis taršos poveikis prilygsta rūkymo ar netinkamos mitybos poveikiui.