Strasbūre įsikūręs teismas nustatė, kad šalis nepažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8-ojo straipsnio, kuriuo užtikrinama teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui.

Praėjusiais metais teismas kitoje byloje, susijusioje su Šveicarija, pirmą kartą priėmė istorinį sprendimą, kuriuo pasmerkė valstybę už tai, kad ji nesiima veiksmų klimato kaitos srityje.

Klimato apsaugos aktyvistai kaltino Norvegiją, kad prieš sudarydama sutartis ji tinkamai neįvertino galimo iškastinio kuro gavybos poveikio aplinkai.

Šeši Norvegijos aktyvistai ir vietos aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų „Greenpeace“ ir „Jaunieji Žemės draugai“ skyriai kreipėsi į EŽTT po virtinė pralaimėjimų nacionaliniuose teismuose.

Jie teigia, kad prieš išduodami licencijas Norvegijos „pareigūnai neatliko poveikio aplinkai vertinimo dėl galimo naftos gavybos poveikio Norvegijos įsipareigojimams švelninti klimato kaitą“.

Norvegija, didžiausia Vakarų Europos naftos ir dujų gamintoja, dažnai tampa klimato aktyvistų teisinių veiksmų taikiniu.

Savo sprendime EŽTT atkreipė dėmesį į pradinius trūkumus poveikio aplinkai vertinimo sprendimo priėmimo procese, tačiau teigė, kad jie buvo ištaisyti per pakankamą laiką, kad neturėtų įtakos šiai teisei.

2016 metais Norvegijos energetikos ministerija 13 įmonių, įskaitant Norvegijos naftos ir dujų gavybos kompanijai „Statoil“, dabar žinomai kaip „Equinor“, išdavė 10 licencijų žvalgyti naftos telkinius Barenco jūroje. Licencijos taip pat buvo išduotos JAV bendrovems „Chevron“ ir „ConocoPhillips“ bei Rusijos „Lukoil“.

Vadovaudamosi 2015 metų Paryžiaus susitarimu, kuriuo siekiama apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus, organizacijos teigia, kad minėtos licencijos pažeidžia konstitucijos straipsnius, garantuojančius visiems piliečiams teisę į sveiką aplinką.

Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021-aisiais nusprendė, kad licencijų išdavimas nekelia „realios ir tiesioginės grėsmės“ žmonių gyvybei.

Galiausiai visos licencijos buvo grąžintos, nes nebuvo rasta jokių išgautinų atsargų.

Šveicarijos atvejis

Pernai EŽTT nusprendė, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

Tai buvo pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

Teismas nustatė, kad Šveicarijos valstybė pažeidė 8-ąjį straipsnį.

Tą bylą iškėlė viena šveicarų pagyvenusių moterų asociacija, susirūpinusi pasaulinio atšilimo padariniais. Asociacija vienija 2,5 tūkst. moterų, kurių vidutinis amžius yra 73 metai.

Asociacija siekė, kad klimato apsauga būtų pripažinta žmogaus teise, ir teigė, kad Šveicarijos pareigūnų nesugebėjimas sušvelninti klimato kaitos padarinių daro neigiamą poveikį jų gyvenimui ir sveikatai.

Teismas nustatė, kad atitinkamose Šveicarijos įstatymuose „yra esminių spragų“, įskaitant tai, kad nebuvo kiekybiškai nustatyti nacionaliniai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apribojimai.

Liepą Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) priėmė istorinį, bet neįpareigojantį sprendimą, kuriame nurodė, kad klimato kaita yra „neatidėliotina ir egzistencinė grėsmė“ ir kad šalys turi teisinę pareigą užkirsti kelią žalai, kurią sukelia jų tarša, skatinanti planetos atšilimą.