Per pastaruosius penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Italijos verslo naujienas. Vis dėlto šiais metais situacija turėtų truputėlį pagėrėti ir kitose srityse.
Svarbiausia – neprarasti pagreičio
2015-ieji Italijai bus ekonominio atsigavimo metai – taip dar prieš naujus metus pareiškė šalies pramonininkus vienijanti konfederacija „Confindustria“. Jos analitikai prognozuoja, kad nuo krizės pradžios 12 proc. susitraukęs ir į 1997-ųjų lygį nusmukęs bendras vidaus produktas pagaliau nedaug, vos puse nuošimčio, tačiau ūgtels ir į minuso zoną grįžti nebeturėtų.
Optimizmo pliūptelėjo ir nacionalinio statistikos instituto „Istat“ pateikti duomenys, skelbiantys, kad pernai Italijos pramonės produkcija išaugo net 3 proc.
Kad Italija yra prie lūžio taško, pareiškė ir paprastai santūrus Italijos bankas. Ekonominius šalies rodiklius išanalizavęs generalinis banko vadovas Salvatore Rossi sakė, kad atsigavimas prasidėjo, tačiau pridūrė, kad Italijai yra gyvybiškai svarbu ne tiek statistinės procentų šimtosios, kiek neprarasti įgauto pagreičio.
Ketvirtadalis jaunimo nei mokosi, nei ieško darbo
Tačiau iki ekonominio renesanso Italijai dar toli. Ta pati „Confindustria“ teigia, kad iki šiol nematytas rekordines 13 proc. aukštumas pasiekęs nedarbo lygis mažėti pradės tik ateinančiais metais.
Nors ir prognozuojamas švelnus Italijos deficito sumažėjimas, šalies skolos, nepaisant garsių vyriausybės pažadų taupyti, išaugs dar bent vienu nuošimčiu ir pasieks beveik 134 proc.
Ateities prognozes temdo ir apatijos gniaužtuose įstrigusios jaunosios kartos situacija. „Istat“ duomenimis, darbo neturi 43 proc. jaunimo, o 26 proc. 15–29 metų italų nei mokosi, nei ieško darbo. Prastesniais skaičiais gali pasigirti tik Graikija, kurios pavyzdys Italijos nevilioja.
Susitarė dėl banko paslapties panaikinimo
Pramonininkų konfederacijos teigimu, pagrindinis šalies ekonominio atsigavimo stabdis yra korupcija. Europos Komisija paskaičiavo, kad Italijoje korupcijos apimtys siekia daugiau kaip 60 mlrd. eurų.
Tuo metu kitas Italijos „vėžys“ – mokesčių mokėjimo vengimas – siekia net 180 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau ekspertų teigimu, nė viena vyriausybė iki šiol taip ir nepaskelbė rimto karo šioms ydoms.
Netgi savaitės pradžioje pasirašytas Italijos ir Šveicarijos susitarimas dėl banko paslapties panaikinimo laikomas tik lašu jūroje.
Per išpardavimus išleido mažiau, nei tikėtasi
Lašu jūroje smulkūs ir vidutiniai prekybininkai laiko ir į pabaigą einančius išpardavimus, iš kurių tikėjosi uždirbti penktadalį metinių pajamų. Prekybininkų konfederacija „Confcommercio“ prognozavo, kad kiekviena šeima išleis 336 eurus. Tačiau vartotojų organizacija „Codacons“ skaičiuoja, kad italai išleido bent šimtu eurų mažiau.
Apskritai per penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje. Privataus banko „Mediobanca“ atlikta analizė rodo, kad Italijos mados gigantų pelnas pastaruosius penkerius metus augo lyg ant mielių, o štai „Prada“ mados namų pelnas išaugo netgi 129 proc.
Kaip teigia turtingiausia moterimi Italijoje ir viena įtakingiausių moterų pasaulyje laikoma Miuccia Prada, jos paslaptis – nebijoti eksperimentuoti ir daug dirbti. Būtent tos italų savybės, kurias atėjusi krizė nuklojo dulkėmis.
Naujausi komentarai