Pasak JAV pareigūnų, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman informavo Maskvą, kad J. Bideno administracija nusprendė nesugrįžti į Atviros oro erdvės sutartį, nustatančią valstybinių orlaivių stebėjimo skrydžių virš kitų valstybių teritorijų tvarką, taip pat numatančią valstybių teises ir pareigas užtikrinant skrydžių saugą.

JAV oficialiai pasitraukė iš šio susitarimo pernai lapkritį, buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia šio dokumento, leidusio abiem valstybėms ir jų sąjungininkėms iš oro apžiūrėti viena kitos karinius objektus, nuostatas.

Ketvirtadienį Vašingtono paskelbtas sprendimas reiškia, kad tarp branduolinį ginklą turinčių buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių lieka galioti tik vienas svarbus ginkluotės kontrolės susitarimas – naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START).  

2010 metais sudaryta naujoji START apriboja didžiausius branduolinius arsenalus kontroliuojančių Vašingtono ir Maskvos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių iki 1 550.

D. Trumpas nesiėmė jokių žingsnių pratęsti naująją START, kurios galiojimas turėjo baigtis anksčiau šiais metais. Tačiau prezidentu tapus J. Bidenui, naujoji administracija skubiai pratęsė šio susitarimo galiojimą penkeriems metams ir pradėjo D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties peržiūrą.   

Pareigūnai sakė, kad peržiūra buvo baigta, ir ketvirtadienį W. Sherman informavo Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą apie Vašingtono sprendimą nesugrįžti į Atviros oro erdvės sutartį. Pareigūnai kalbėjo anonimiškai, nes neturi įgaliojimų viešai komentuoti šių klausimų.

Sprendimas paskelbtas Maskvai ir Vašingtonui ruošiantis birželio 16 dieną Ženevoje numatytam J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui. Valstybių vadovai bandys ieškoti būdų sumažinti įtampą dvišaliuose santykiuose, kurie pastaruoju metu yra smarkiai pašliję.    

Vadinamoji Atviro dangaus sutartis buvo sudaryta siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų. Ji leido 35 susitarimą pasirašiusioms valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą.  

Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo ši sutartis, buvo surengta per 1 500 žvalgomųjų skrydžių. 

D. Trumpo administracija apie pasitraukimą iš šio pakto paskelbė pernai. Praėjusią savaitę Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – vienbalsiai priėmė nutarimą denonsuoti šią sutartį. Tačiau iki ketvirtadienio abi šalys tvirtino, kad susitarimą dar galima išgelbėti. Rusijos pareigūnai sakė, jog yra pasirengę peržiūrėti savo sprendimą trauktis iš sutarties, jei tą patį padarys Jungtinės Valstijos.   

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – pasitraukimui turėtų pritarti birželio 2 dieną. V. Putinui pasirašius teisės aktą dėl sutarties denonsavimo, sprendimas oficialiai įsigalios po šešių mėnesių.     

Dar vienas smūgis Europos saugumo pamatams, kurį sudavė kolektyviniai Vakarai vadovaujant JAV, diktuojant JAV, Jungtinių Valstijų sąjungininkams besąlygiškai paklūstant Vašingtono valiai.

Visgi ketvirtadienį Vašingtono paskelbtas sprendimas, atrodo, žymi šios sutarties, kurią palaikė daugelis JAV sąjungininkių Europoje ir Kongreso demokratai, galą.

„Saugumo garantijų pakanka“

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas penktadienį pareiškė, kad jo šalis turi pakankamai priemonių nacionaliniam saugumui užtikrinti.

„Rusija turi pakankamai priemonių užtikrinti šalies nacionalinį saugumą po šalies pasitraukimo iš Atviros oro erdvės sutarties“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė viceministras.

Jis pridūrė, kad prieš Rusijos parlamentui imantis nagrinėti siūlymą išeiti iš šios sutarties, vienas svarbiausių darbų buvo suderinti šį klausimą tarp įvairių tarnybų.

„Ir nė viena mūsų tarnyba, atsakinga už vienokius ar kitokius nacionalinio saugumo užtikrinimo aspektus, tiesiog niekada nebūtų mums patvirtinusi pasiruošimo pasitraukti iš sutarties, jeigu nebūtų įsitikinus, kad be mūsų dalyvavimo joje mūsų šalies interesai bus patikimai apsaugoti“, – kalbėjo S. Riabkovas.

Tačiau jis pridūrė, kad Atviros oro erdvės sutarties sužlugdymas yra „dar vienas smūgis Europos saugumo pamatams, kurį sudavė kolektyviniai Vakarai vadovaujant JAV, diktuojant JAV, Jungtinių Valstijų sąjungininkams besąlygiškai paklūstant Vašingtono valiai“.