Šovė sau į koją

Paradoksas, tačiau M.Renzi, užsimojęs pakeisti praktiką, kai Italijos vyriausybės niekaip nesugeba išdirbti visos kadencijos, pats įstūmė savo ministrų kabinetą į bedugnę.

Rinkėjai sekmadienį triuškinamai atmetė Demokratų partijos (DP) lyderio vadovaujamos vyriausybės siūlomas konstitucines reformas. M.Renzi, viešai pažadėjęs trauktis, jeigu rinkėjai atmes jo pertvarkos planus, galiausiai tapo atpirkimo ožiu.

Politikos analitikai dar prieš plebiscitą perspėjo, kad M.Renzi daro didžiulę klaidą, susiedamas referendumą su savo Vyriausybės darbu. Anot jų, ekonominiai sunkumai šalyje gali tapti pretekstu italams keršyti Vyriausybei. Tokiu atveju nei reikšmingos reformos bus patvirtintos, nei ministrų kabinetas galės toliau vykdyti veiklą.

Atrodo, M.Renzi į šiuos įspėjimus arba neįsiklausė, arba įsiklausė per vėlai.

Pirmalaikiai rinkimai?

Sergio Mattarella, Italijos prezidentas, dabar yra priverstas spręsti keblų uždavinį – skelbti pirmalaikius rinkimus ar leisti aistroms šalyje šiek tiek nurimti ir kuriam laikui paskirti naujuoju šalies Vyriausybės vadovu politiką iš dabartinės valdančiosios daugumos.

Daugumos politologų nuomone, labiausiai tikėtinas būtent antrasis scenarijus – t.y. M.Renzi administraciją pakeis laikinoji vyriausybė, tačiau vadovaujama DP.

Šis kabinetas galėtų dirbti iki įprastų rinkimų 2018 m. pavasarį. Ir, tikėtina, jos vadovu taptų dabartinis finansų ministras Pieras Carlo Padoanas, seniai laikomas potencialiu M.Renzi įpėdiniu.

Beje, su šiuo scenarijumi galbūt sutiktų ir kai kurios tradicinės opozicijos jėgos, pavyzdžiui, Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partija "Forza Italia". Nors ragino savo šalininkus atmesti M.Renzi siūlomas konstitucines reformas, "Forza Italia" dabar prieštarauja pirmalaikiams rinkimams, mat bijo juos pralaimėti.

Tačiau nesisteminiai ir dabar ant bangos esantys "Penkių žvaigždučių" judėjimo (M5S) bei Šiaurės lygos (ŠL) atstovai nori rinkimų, ir kuo greičiau. ŠL lyderis Matteo Salvini tiek prieš, tiek ir po referendumo sakė, kad M.Renzi turi nedelsiant atsistatydinti. Ir tik rinkėjai gali spręsti, kas valdys šalį.

M5S vedliui buvusiam komikui Beppe Grillo M.Renzi fiasko – taip pat šansas įkopti į valdžios olimpą, ypač po "Brexit" šalininkų pergalės Didžiojoje Britanijoje ir Donaldo Trumpo laimėjimo per JAV prezidento rinkimus.

Įdomiausia, kad nors M5S save tarsi laiko antisistemine partija, judėjimo nariai taip pat pasisakė prieš M.Renzi reformas, kurios turėjo išjudinti sustabarėjusią Italijos politinę sistemą.

Vis dėlto M5S ir toliau neatsisako pažado atėjus į valdžią surengti konsultacinio pobūdžio plebiscitą dėl Italijos narystės euro zonoje, tai gali turėtų labai negatyvių padarinių bendrajai ES valiutai. Maža to, kai kurie analitikai baiminasi labiausiai įsiskolinusių Italijos bankų gaivinimo schemos žlugimo – jeigu italų bankai bankrutuos, tai gali sukelti reikšmingą finansų krizę.

Drumstas vanduo

"Italija dabar neria į drumstą vandenį", – teigė politikos mokslų profesorius Giovanni Orsina iš Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto Romoje.

Pagrindinės Italijos partijos – tiek kairieji, tiek ir dešinieji – turi bendrą interesą neleisti prieš sistemą pasisakantiems politikams karaliauti valdžioje, tačiau jos nesutaria, kaip tai padaryti.

Šią problemą apsunkina faktas, kad žlugus bandymui pakeisti konstituciją rinkėjai per pirmalaikius rinkimus rinktų tik Deputatų rūmų atstovus. Todėl vėl gali būti suformuotos skirtingos daugumos Deputatų rūmuose ir Senate, o tokiu atveju sudaryti vyriausybę būtų neįmanomas uždavinys.

"Veiksme dalyvauja daug jėgų, kurios kreipia jį į skirtingas puses, – komentavo G.Orsina. – M.Renzi būtų paranku surengti parlamento rinkimus kaip galima greičiau, kad jo galimi konkurentai nespėtų sustiprėti. M5S ir antiimigracinei Šiaurės lygos partijai pirmalaikiai rinkimai irgi būtų parankūs, nes leistų išnaudoti per referendumą prieš reformas balsavusių rinkėjų nusiteikimą. Kita vertus, balsavimo nenori kitos Italijos politinės partijos. Taigi labai tikėtinas yra kompromisas – su neapibrėžta vyriausybe, kuri iš pradžių prisistatys kaip paprasta pereinamojo laikotarpio vyriausybė, nuvesianti šalį į rinkimus per tris ar keturis mėnesius, bet po kurio laiko ji gali sustiprėti."

Dienraščio "Corriere della Sera" apžvalgininkas Massimo Franco sakė, kad "niekas nėra pasiruošęs lažintis dėl rinkimų datos" ir įspėjo, kad norint italus vėl nuvaryti prie balsadėžių yra "per daug nežinomųjų".