Pasikeitė pažiūros?

Ko gero, labiausiai erzinantis A.Merkel dalykas – vadinamieji populistiniai judėjimai. Kanclerės teigimu, rinkėjai turėtų rimtai pagalvoti, kam atiduoda balsą – stabilumui, kitaip tariant, jai, ar negatyvią, antisisteminę politinę darbotvarkę siūlantiems politikams.

Kita A.Merkel žinutė vokiečiams yra susijusi su migrantais – nors Vokietijos Vyriausybės vadovė neseniai labai rūpinosi migrantų priėmimu į šalį, dabar, kai rinkimai jau ne už kalnų, ji, regis, nutarė iš esmės pakeisti retoriką. A.Merkel teigimu, jai susirūpinimą kelia tiek pabėgėlių antplūdis, kurį reikėtų griežčiau kontroliuoti, tiek atvykėlių integracijos problema.

Abu šie klausimai – migrantų ir populistų – susiję. Dėl to, pristatydama savo strategiją, kaip bus mėginama atremti populizmo bangą, apėmusią kai kurias svarbias Berlyno sąjungininkes užsienyje, kanclerė žadėjo, kad praeitų metų rekordinis pabėgėlių antplūdis nebepasikartos.

Anot A.Merkel, Vokietija turi teisę tikėtis, kad atvykėliai integruosis. Negana to, ji pabrėžė, kad musulmonų moterys turi atsisakyti visą veidą dengiančių šydų – hidžabų.

"Visą veidą dengiantys šydai turi būti uždrausti, kur tai teisiškai įmanoma", – aiškino kanclerė per savo centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) metinį suvažiavimą.

"Alternatyva Vokietijai"

A.Merkel kol kas tvirtai laiko valdžios vadeles Vokietijoje – iš esmės sunku būtų įvardyti politiką, kuris galėtų mesti jai iššūkį. Tokių nėra ne tik jos valdomoje CDU partijoje, kurios gretas A.Merkel apvalė nuo potencialių konkurentų, bet ir priešininkų stovykloje.

Vis dėlto 62 metų politikė dabar pripažįsta, kad ateinančiais metais vyksiantys federaliniai rinkimai "nebus pasivaikščiojimas parke", esą "Vokietijos visuomenė – smarkiai poliarizavosi".

"Lengvi atsakymai retai atneša pažangą mūsų šaliai", – aiškino A.Merkel, aiškiai turėdama omenyje neseniai išpopuliarėjusį antiislamišką judėjimą "Alternatyva Vokietijai" (AfD).

Kanclerė nuolatos kritikuoja šią grupę, esą ji nesiūlo jokių sprendinių savo akcentuojamoms problemoms. Kita vertus, o ką pati A.Merkel siūlo naujo, išskyrus tai, kad rinkėjus ragina nepasikliauti populistais ir žada nebeatidaryti durų migrantams?

Galbūt Vokietijos vadovė turi kokių nors naujų idėjų pasauliui, supurtytam Didžiosios Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš ES, netikėtos Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose ir Italijos premjero Matteo Renzi atsistatydinimo po triuškinamo pralaimėjimo per referendumą, kuriame triumfavo populistai?

O gal ji ką nors planuoja iš esmės keisti Vokietijoje?

Partijoje – stagnacija

Kol kas Vokietijos politinėje padangėje – nieko naujo; nenuostabu, kad kanclerės vadovaujama CDU patyrė skaudžių pralaimėjimų per penkerius vėliausius žemių valdžios rinkimus.

Rinkėjai ne tik nubaudė ją už jos liberalią pabėgėlių politiką, kai nuo 2015 m. pradžios Vokietiją užplūdo daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašančių žmonių, bet ir nesulaukia jokių naujovių.

Tiesa, CDU kol kas neatsirado žmonių, kurie viešai suabejotų A.Merkel vienvaldyste – partijos delegatai šią savaitę perrinko politikę CDU vadove, nors kai kurie komentatoriai atkreipė dėmesį į tai, jog A.Merkel šį kartą palaikė tik 89,5 proc. delegatų ir toks rezultatas buvo antras prasčiausias per A.Merkel partijos rinkimų istoriją.

Per partijos vadovo rinkimus 2014 m. A.Merkel užsitikrino net 96,7 proc. balsavusiųjų paramą.

CDU ir regioninė jos partnerė Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU) užtikrintai laimėjo pastaruosius 2013 m. rinkimus, surinkusios 41,5 proc. rinkėjų balsų. Tai buvo geriausias rezultatas po Vokietijos susivienijimo 1990 m., kurį užtikrino visuomenės pritarimas A.Merkel reikalavimams imtis griežtų taupymo priemonių skolų slegiamose ES valstybėse, ypač Graikijoje.

Vis dėlto praėjus trejiems metams pasigirdo nepasitenkinimo gaidelių – net jos pačios partijoje – dėl 2015 rugsėjo mėnesį priimto sprendimo įsileisti migrantus iš Vidurio Rytų regiono. Šis žingsnis labai supriešino ekonomiškai pajėgiausios Europos šalies visuomenę.

Pirmauja, bet nedaug

Nuo to laiko A.Merkel ėmėsi veiksmų migrantų antplūdžiui sumažinti – tarp tų veiksmų buvo ir labai prieštaringai vertinama sutartis su Turkija – dešinioji AfD reikšmingai sutvirtino savo pozicijas.

Dabar AfD palaiko maždaug 13 proc. rinkėjų, nors per pastaruosius visuotinius rinkimus ši politinė jėga nesugebėjo peržengti 5 proc. balsų slenksčio, kad patektų į federalinį parlamentą.

A.Merkel, nuogąstaudama dėl populistinių jėgų įtakos augimo, pažymėjo, kad šiais metais "pasaulis tapo ne stipresnis ir stabilesnis, o silpnesnis ir mažiau stabilus". Anot jos, šokiruoja, kai vokiečiai protestuoja prieš laisvosios prekybos susitarimus, o ne kraujo liejimą Sirijoje bei Irake.

"Čia kažkas yra ne taip", – aiškino ji CDU suvažiavime. A.Merkel taip pat pabrėžė ES vienybės svarbą, teigdama, kad "Vokietijai bus gerai tik tuomet, kai gerai bus ir Europai".

Remiantis apklausomis, du trečdaliai vokiečių palaiko A.Merkel sprendimą siekti ketvirtosios kadencijos, o 33 proc. tam nepritaria.

CDU taip pat išsilaikė reitingų viršuje – partiją dabar paremtų maždaug 36 proc. vokiečių rinkėjų. Antrojoje vietoje rikiuojasi Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) – ją remtų 21 proc. Trečioji yra antiislamiška partija AfD, kurią palaikytų apie 13 proc. Kairiąją partiją "Die Linke" palaikytų 10 proc., o žaliuosius – 11 proc.

Taip pat apklausos parodė, kad daugelis vokiečių SPD lyderiu labiau norėtų matyti Europos Parlamento vadovą Martiną Shultzą, o ne dabartinį partijos vedlį Sigmarą Gabrielių.

M.Shultzas neseniai pareiškė, kad ketina grįžti į nacionalinę politiką. SPD ketina savo kandidatą, kuris ves partiją į rinkimus, paskelbti kitų metų pradžioje.