Įves lašišų mokestį

Norvegijos valdžia pasiūlė įvesti vandens telkinių bazinį nuomos mokestį. Jis dar vadinamas lašišų mokesčiu. Žuvų auginimo fermoms tai reikštų, kad jos valstybei papildomai turės atiduoti iki 40 proc. pelno mokesčio dalį.

Iki šiol už veiklą, kuri vykdoma Norvegijos teritoriniuose vandenyse, buvo imamas 22 proc. pelno mokestis. Pridėjus dar ir bazinį vandens telkinių nuomos mokestį, bendras veiklos apmokestinimas gali siekti iki 62 proc.

Aistrų sukėlė ir tai, kad vandens telkinių bazinį nuomos mokestį valdžia ketina diferencijuoti. Mažesni arba pradedantys verslą lašišų augintojai jo nemokėtų. Žuvų auginimo versle jau įsitvirtinusios didelės kompanijos mokėtų patį aukščiausią tarifą.

Mokestis būtų pradedamas taikyti tiems lašišų augintojams, kurie per metus išaugina per 5 tūkst. tonų lašišų. Taip pat numatyta ir apyvartos suma. Papildomas mokestis būtų skaičiuojamas nuo lašišų pardavimo sumos, kuri per metus yra didesnė nei 400 mln. Norvegijos kronų (apie 37 mln. eurų).

Faktas: Norvegijoje išaugintų lašišų apdorojimo versle dirba ir atvykėliai iš Lietuvos. "Nrk.no" nuotr.

Sąlygos skaidyti verslą

Didieji Norvegijos akvakultūros pramonės atstovai lašišų mokestį vertina kaip gėdingai blogą. Šiuo metu Norvegijoje yra apie 350 didelių lašišų auginimo fermų, kurias tiesiogiai paliestų vandens telkinių bazinis nuomos mokestis.

Jau pasigirdo didelių Norvegijos lašišų auginimo fermų atstovų grasinimų, kad jie skaidys įmones ir taip išvengs papildomo gana didelio mokesčio.

Jau pasigirdo didelių Norvegijos lašišų auginimo fermų atstovų grasinimų, kad jie skaidys įmones ir taip išvengs papildomo gana didelio mokesčio. Tą rekomenduoja daryti ir Norvegijos bankai.

"Jei sukursite keletą skirtingų savininkų įmonių ir išlaikysite produkcijos kiekį per metus iki penkių tūkst. tonų, nė vienai naujų įmonių nereikės mokėti papildomo mokesčio", – aiškino bankininkai.

Norvegijos valstybės sekretorius Larsas Vangenas įspėjo, kad, jei įmonės bus skaidomos ir jas valdys tas pats asmuo arba artimi jo giminaičiai, turės būti taikoma vienoda produkcijos apskaitos sistema.

Norvegijos valdžios atstovai tikina, kad papildomas vandens telkinių nuomos mokestis,  susijęs su žuvų auginimu, įvedamas ne šiaip sau. Žuvų auginimas fermose, kurios yra natūraliuose vandens telkiniuose, daro nemažą žalą aplinkai.

Norvegija yra šalis, kuri diegia nemažai naujovių, kad po jos fiordus plaukiotų "švaresni", naujomis technologijomis pagrįsti laivai.

Nieko nuostabaus, kad ir žuvų auginimo fermoms, kurios vykdo veiklą natūralioje aplinkoje, taip pat ir fiorduose, siekiama įvesti papildomą apmokestinimą.

Padariniai: Norvegijoje lašišos auginamos specialiose fermose natūralioje aplinkoje, kurią dėl didelės koncentracijos teršia. "Nrk.no" nuotr.

Mokestis palies ir lietuvius

Vadinamasis Norvegijos lašišų mokestis turėtų padarinių ir Lietuvai. Didesnė dalis lašišų, kurios yra Lietuvos parduotuvėse, gaunamos iš Norvegijos.

Dėl papildomo lašišų mokesčio jų kainos parduotuvėse taps didesnės, nes vartotojas turės padengti ir naujo mokesčio išlaidas.

Negana to, dėl naujo mokesčio Norvegijos lašišų auginimo fermose ir žuvų apdorojimo cechuose gali sumažėti ten dirbančių žmonių atlyginimai. Ne paslaptis, kad dalis lietuvių vyksta į Norvegiją dirbti ir akvakultūros bei žuvų apdorojimo versle.

Didieji Norvegijos žuvų augintojai įspėja, kad lašišų mokestis gali atnešti nuostolių ir Norvegijos savivaldybėms. Žuvų auginimas yra viena iš pelningiausių Norvegijos žemės ūkio šakų. Nemaža dalis pinigų iš šio verslo tenka savivaldoms įvairiuose regionuose nuo Bergeno iki Trumsės ir netgi šiauriau, taip pat ir Norvegijos salose.