Naują vyriausybę Ispanijoje formuojančiam premjerui – sudėtingi iššūkiai

Ispanijos monarchas Felipe VI (Felipė VI) karališkuoju dekretu oficialiai paskyrė M. Rajoy premjeru, kai jis šeštadienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. Premjeras laimėjo šį balsavimą tik todėl, kad Ispanijos socialistų partija (PSOE) nusprendė susilaikyti ir nebalsuoti prieš M. Rajoy.

61-erių metų M. Rajoy pastaruosius vienuoliką mėnesių vadovavo laikinai vyriausybei su apribotais įgaliojimais.

2015 metų gruodį vykusiuose rinkimuose premjero Liaudies partija (PP) užėmė pirmą vietą, tačiau prarado absoliučią daugumą. Birželį vykę nauji rinkimai taip pat neužtikrino M. Rajoy absoliučios daugumos.

Ketvirtadienį premjeras turėtų pristatyti savo naująjį kabinetą ir tuomet po kelis mėnesius trukusių atidėliojimų pateikti parlamentui tvirtinti biudžetą. Tai bus nelengva užduotis, turint galvoje, kad 350 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose premjeras turi užsitikrinęs tik 137 įstatymų leidėjų balsus.

Net jei M. Rajoy sugebės įtikinti pakankamai parlamentarų palaikyti jo mokesčių ir išlaidų planus ar bent jau nebalsuoti prieš juos, premjerui dar teks aiškintis su Europos Sąjunga, kuri norės žinoti, kaip šalis ketina sumažinti savo struktūrinį deficitą, kad 2017-aisiais jis neviršytų 3 proc. BVP.

Tačiau M. Rajoy tikriausiai nesugebės užsitikrinti pakankamo palaikymo parlamente, jei vykdys Briuselio reikalavimus.

Premjerui belieka tikėtis, kad jam pavyks palenkti į savo pusę 32 centro dešiniosios partijos „Ciudadanos “ (Piliečiai) įstatymų leidėjus.

Be ekonomikos klausimų, premjerui teks spręsti opų klausimą dėl Katalonijos – turtingo šiaurės rytinio Ispanijos regiono, kur nuo 2011-ųjų, kai M. Rajoy atėjo į valdžią, smarkiai sustiprėjo judėjimas už nepriklausomybę, sako konstitucinės teisės profesorius Javieras Perezas Royo (Chavjeras Peresas Rojas).

Vienas apžvalgininkas dešiniojo sparno dienraštyje „La Razon“ pabrėžė, kad dėl opių, su ekonomika nesusijusių klausimų, tokių, kaip katalonų separatizmas, sprendimo premjerui „būtinas susitarimas tarp PP ir PSOE“.

Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) žada ateinančiais metais organizuoti referendumą dėl regiono nepriklausomybės, jei Madridas atsisakys vesti derybas.