Spalio 25-oji. Šiek tiek po 11 val. vietos laiku. Bakingamo rūmų 1844 m. Room – puošniausiame kambaryje, kuriame paprastai priimami aukščiausi valstybiniai svečiai, susitinka du naujokai. Vieno kadencija trunka vos septynias savaites, antrasis dar tik pradės savąją.

Akimirka, kai karalius patiki vyriausybės vairą naujam premjerui, Jungtinės Karalystės istorijoje visada buvo ypatinga – simbolizuoja karūnos ir politikos darną. Šiemet ji dar labiau išskirtinė. R.Sunakas tapo pirmuoju karaliaus Karolio III paskirtu premjeru. Pirmuoju etninės mažumos atstovu. Pirmuoju nekrikščioniu. Pirmuoju, kurio šaknys –  buvusioje kolonijoje. Karoliui III, kuriam Britų Sandrauga itin svarbi, tai  tautos atvirumo įrodymas.

Šalies piliečiams – įrodymas, kad Karalystėje silpsta elitarizmas ir kad kelias į aukščiausius šalies postus atviras kiekvienam darbščiam piliečiui.

Priežasčių švęsti daug, tačiau džiūgauti nėra kada. R.Sunakas atėjo tam, kad išmėžtų Augėjo arklides, į kurias pastaraisiais metais pridergė tiek „Brexit“ vėliava mosavę politikai, tiek visokie force majeure vėjai. Sakydamas savo pirmąją kalbą R.Sunakas atrodo veikiau kaip bankrutuojančios kompanijos gelbėtojas nei savo karjeros viršūnę pasiekęs politikas, tapęs jauniausiu per 300 metų premjeru.

„Mūsų šalis susiduria su gilia ekonomikos krize. Kovido padariniai tęsiasi. Putino karas Ukrainoje destabilizuoja energijos rinkas ir tiekimo grandines visame pasaulyje“, – taip savo pirmąją kalbą premjero poste pradėjo V.Sunakas. Kitaip nei jo pirmtakai, ant pakylos jis stovi vienas. Šalia nėra būrio padėjėjų, patarėjų, lojalių parlamento narių, žmonos.

Neapsaugojęs pirmtakės L.Trus nuo kritikos dėl padarytų klaidų, R.Sunakas pažadėjo išspręsti šalies problemas.

R. Sunakas atėjo tam, kad išmėžtų Augėjo arklides, į kurias pastaraisiais metais pridergė tiek "Brexit" vėliava mosavę politikai, tiek visokie force majeure vėjai.

Vyriausybei teks vienu metu ir taupyti, ir padėti piliečiams, susiduriantiems ne tik su 10 proc. infliacija, bet ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusiomis kainomis už elektrą ir dujas. Finansinis planas, kurį jau spalio 31 d. pristatys iždo kancleris Jeremy Huntas, bus, paties žodžiais, „sutiktas ašaromis“.

Kreipdamasis į savo partijos bičiulius jis pastebėjo, kad laukiančius uždavinius išspręs tik vieninga torių partija. Tačiau, be milžiniškų iššūkių sprendžiant ūkio problemas, jam teks kautis ir su demonais iš užnugario – kritikais savojoje partijoje. Juk būtent R.Sunakas buvo tas ministras, kuriam pasitraukus iš kabineto, prasidėjo Boriso Johnsono vyriausybės griūtis, privertusi trauktis ir pastarąjį. R.Sunakas nebuvo ir daugumos favoritas rugpjūtį, kai varžėsi su Liz Truss.

Jei R.Sunakas nori įveikti krizę, jam teks patraukti į savąją pusę dešiniojo sparno atstovus. Priešingu atveju britams tektų pratintis jau ne prie naujojo premjero, bet prie naujų rinkimų, kuriuos dvylika metų valdę toriai beveik neabejotinai pralaimėtų.

Sveikatos sistemos krizė

Tarp kitų problemų, kurias nedelsiant turės spręsti R.Sunako kabinetas, – ir sveikatos apsaugos problemos.

Rugpjūčio pabaigoje skelbta, kad 7 mln. Didžiosios Britanijos gyventojų laukia gydymo ligoninėje – tai naujas rekordas. Iš jų 2,75 mln. eilėje – ilgiau nei aštuoniolika savaičių, kiek daugiau nei trečdalis milijono laukia ilgiau nei metus. Ilgiau nei pusantrų metų laukiančiųjų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau jų vis dar yra daugiau nei 50 tūkst.

Didelės šalies valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos, kuri tiesiogiai finansuojama iš mokesčių, problemos išryškėja ne tik gydant pacientus, kuriems negresia sunkios ar gyvybei pavojingos situacijos.

Pavyzdžiui, ligoninių skubios pagalbos ir neatidėliotinos pagalbos skyriuose tik 57 proc. pacientų gydytojai priima greičiau nei per keturias valandas. Diagnozavus vėžį, mažiau nei trys ketvirtadaliai ligonių galėjo pradėti gydymą per du mėnesius.

Nacionalinė sveikatos tarnyba jau daugelį metų patiria sunkumų. Dalį jų galima paaiškinti pandemija: vienu laikotarpiu šalis siekė vis naujų sergamumo ir mirštamumo rekordų. Be to, vykdant griežtą taupymo politiką, sektoriui skiriama nepakankamai lėšų. Be to, nepaisant ekspertų kritikos, šalis riboja medicinos studentų skaičių, todėl nuolat stinga medikų. Vien slaugytojų trūksta 47 tūkst. Įvairių specializacijų ir lygio medikų poreikis dramatiškai išaugo britams apsisprendus išstoti iš ES – iš Didžiosios Britanijos grižo daug ten dirbusių ES šalių piliečių. Medikų deficitas dar labiau paaštrėjo per pandemiją ir, kaip prognozuoja NHS (Nacionalinė sveikatos tarnyba), bus neišvengiamas  artėjančią žiemą. Slaugos personalas skaičiuoja, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis realiai sumažėjo 6 proc., ir rengiasi streikams.

Nestabili padėtis turi padarinių ne tik visuomenės sveikatai. Jų vis labiau pastebima darbo rinkoje. Remiantis Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, birželio–rugpjūčio mėnesiais ekonomiškai neaktyvių 16–64 metų amžiaus grupės asmenų skaičius padidėjo penktadaliu.

Nuo pandemijos pradžios darbo rinka neteko daugiau kaip 375 tūkst. žmonių. Šia prasme Jungtinė Karalystė yra išskirtinė tarp Vakarų pramoninių valstybių. Visose šalyse – nuo Australijos iki Vokietijos ir JAV – 2020 m. pavasarį gerokai padaugėjo nedirbančių ir darbo ieškančių žmonių, tačiau ilgainiui šis rodiklis grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį ar net sumažėjo.

„Didžioji Britanija ir toliau kenčia nuo didelio ekonominio neaktyvumo, kurį lemia sparčiai didėjantis ilgalaikių nedarbingumo atvejų skaičius“, – „Die Welt“ citavo Davidą Pye iš konsultacinės bendrovės „Broadstone“.

Išsamūs duomenys apie sveikatos būklę rodo, kad dėl sveikatos priežasčių iš darbo išeinančiųjų daugėja ne tik dėl COVID-19 padarinių, bet ir lėtinių sveikatos sutrikimų, kurių žmonės negali išsigydyti dėl anksčiau minėtų sveikatos apsaugos problemų.