Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį, ortodoksų tikintiesiems švenčiant Kalėdas, kartu su parapijiečiais meldėsi naujoje katedroje Sočyje, pastatytoje netoli olimpinio komplekso statinių, kur po mėnesio vyks žiemos olimpinės žaidynės.

V.Putinas su keliais šimtais tikinčiųjų, tarp kurių buvo nemažai moterų, pridengusių galvas skaromis, Sočio katedroje dalyvavo naktinėse pamaldose.

Naujoji Kristaus Išganytojo Ne Rankų Darbo Ikonos katedra, esanti Imeretijos žemumoje, buvo pašventinta tik prieš keletą dienų.

Šventinės pamaldos, kuriose dalyvavo valstybės vadovas – vienos iš pirmųjų, surengtų šiuose maldos namuose.

Katedros statybos prasidėjo praeitų metų rugpjūtį. Į jos pamatus buvo įmūrytas akmuo, paimtas iš netoliese archeologų rastų IX amžiaus Bizantijos bažnyčios griuvėsių. Tuose griuvėsiuose buvo rasta kapų, kuriuose, mokslininkų nuomone, buvo laikomi krikščionių kankinių palaikai.

Prezidentas į maldos namus atvyko kelios minutės iki vidurnakčio, o Kalėdas sutiko kartu su kitais tikinčiaisiais, kurių susirinko 300–400.

Paskelbus patriarcho sveikinimą, V.Putinas atsisveikino su tikinčiaisiais, o vėliau susitiko ir apsikeitė dovanomis su naujosios cerkvės klebonu archimandritu Flavianu.

Prezidentas jam padovanojo XIX amžiuje sukurtą paauksuotą ikoną, vaizduojančią Kristaus Išganytojo Ne Rankų Darbo Atvaizdą. Tuo tarpu dvasininkas jam irgi padovanojo ikoną bei ortodoksų kalendorių 2014 metams.

Ortodoksų tikintieji tebesilaiko Julijaus kalendoriaus, pagal kurį Kalėdų diena yra ne gruodžio 25-oji, o sausio 7-oji. 1582 metais popiežius Grigalius XIII pakeitė Julijaus kalendorių savuoju, ištaisydamas kai kuriuos matematinius neatitikimus. Dauguma katalikiškų šalių nedelsiant priėmė šį kalendorių, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia tebesilaiko ankstesnės tvarkos.

"Ši šviesi šventė puoselėja pačius geriausius jausmus ir mintis, suvienija milijonus žmonių bendrų dvasinių vertybių ir istorinių tradicijų, nuo kurių neatsiejama abipusė pagarba ir sutarimas, gailestingumas ir rūpestis artimu, pagrindu", - rašoma V.Putino sveikinimo telegramoje Rusijos visuomenei, kuri paskelbta Kremliaus tinklalapyje.

Prezidentui jau tapo įprasta Išganytojo gimimą švęsti ne didmiesčių maldos namuose. Tuo tarpu ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, pagal tradiciją, Kalėdas sutiko Kristaus Išganytojo katedroje, kur pamaldas celebravo Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas.

Katedroje buvo išstatytos iš vienuolyno, esančio ant šventojo Atono kalno Graikijoje, atgabentos relikvijos - auksas, smilkalai ir mira, kuriuos, kaip tikima, trys Rytų šalies išminčiai įteikė kaip dovaną Kūdikėliui Jėzui.

V.Putinas pernai Kalėdas taip pat sutiko Sočyje, kurorte prie Juodosios jūros, kur kitą mėnesį vyks žiemos olimpinės žaidynės - įvaizdžio prasme vienas iš svarbiausių projektų Rusijai, kuriam prezidentas skyrė išskirtinį dėmesį.

Likus mėnesiui iki olimpiados pradžios antradienį, pirmąją ortodoksų Kalėdų dieną, Sočyje ir aplink jį pradėtos taikyti griežtos saugumo priemonės ir imtas riboti žmonių patekimas į karių ir saugumo pareigūnų apsiaustą kurortinį miestą.

V.Putinas pabrėžė, jog yra tikintis, ir sakė, kad buvo pakrikštytas slapta nuo tėvo, kuris buvo aršus komunistas. Vis dėlto pernai, kai V.Putinas su žmona Liudmila paskelbė apie savo skyrybas, paaiškėjo, jog jie nebuvo davę santuokos įžadų Bažnyčioje.

Valdant V.Putinui Rusijos Ortodoksų Bažnyčia smarkiai išplėtė savo įtaką pasaulietinėse institucijose, pavyzdžiui, ortodoksų šventikai rūpinasi religiniu švietimu mokyklose ir dirba kapelionais ginkluotosiose pajėgose.

Nors Rusija pagal Konstituciją yra pasaulietinė valstybė, net 44 proc. rusų mano, kad ortodoksų tikėjimas yra valstybinė religija, parodė lapkritį valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto VTsIOM atlikta apklausa.

Daugiau nei 70 proc. rusų laiko save ortodoksais, bet cerkvėse reguliariai lankosi kur kas mažiau žmonių.