Signataras: Lenkija niekada neišstos iš Europos Sąjungos

„Visos apklausos rodo, kad virš 80 proc. Lenkijos piliečių palaiko savo dalyvavimą ir savo buvimą ES. Manau, kad Lenkija tikrai niekada neišstos iš ES ir žmonių valios bus paisoma. Toks referendumas dėl Lenkijos išėjimo iš ES neturi jokių šansų“, – sakė signataras Česlav Okinčic.

Pasak Č. Okinčic, Varšuvos ir Briuselio ginčas – teisinis: „Briuselis, ES Bendrųjų Reikalų Teismas, Teisingumo Teismas reikalauja tam tikrų pataisymų Lenkijos įstatymuose, kas susiję su teismų formavimu. Lenkija nenori tų keitimų daryti. Lenkijos premjeras kreipėsi į Lenkijos Konstitucinį Teismą dėl Teisingumo Teismo reikalavimų Lenkijos konstitucijai atitikimo. Šituo konkrečiu atžvilgiu Konstitucinis Lenkijos Tribunolas priėmė sprendimą, kad Lenkijos konstitucija šiuo konkrečiu momentu yra viršesnė už ES sutartį ir direktyvas, kurios yra gaunamos iš ES Teisingumo Teismo. Aišku, čia yra gilus teisinis ginčas, kuris yra vertinamas visaip. Valdančioji Lenkijos koalicija aiškina tai kaip teisinį ginčą, opozicija kalba apie tai, kad tai yra pirmas pasitraukimo iš ES žingsnis“.

Esą pats Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis tikino, kad šalis nori likti ES, tačiau jeigu vis dėlto Konstitucinio Tribunolo nutartis būtų paskelbta oficialiai ir įsigaliotų, galėtų išsipildyti tas juodas scenarijus, kurį piešia opozicija. Č. Okinčic vertino tai kaip opozicijos žaidimą: „Aš manau, kad čia savotiškas opozicijos žaidimas. Opozicijose labai įnirtingi ir aktyvūs veiksmai, nes jiems reikia atrasti ir tam tikrų kovos metodų, ir dėl ko kovoti. Manau, kad čia opozicijai yra labai geras momentas parodyti, kad Lenkijos piliečiai yra už ES, o taip ir iš tikrųjų yra“.

Dabartinė valdančioji dauguma apskritai aiškina, kad toks protestas neturi jokios logikos, nes jie nenori išeiti iš ES.

Pasak signataro, mitingai norint pareikšti palaikymą narystei ES vyko ne tik Lenkijos sostinėje: „Ne vien Varšuvoje tas didžiulis 100 tūkst. žmonių mitingas, bet įvairiuose didžiuosiuose Lenkijos miestuose, penkiolikoje vaivadijų – ten irgi buvo pakankamai dideli mitingai. Valdžia tikrai turi įsiklausyti į tų žmonių norus. Tik valdžia aiškina, kad mes neišeiname iš ES, mes tiesiog ginčijamės dėl tam tikrų teisinių formuluočių ir ar ES turi teisę intervencijai į teisingumo spektrą, teisingumo sistemą Lenkijoje. Valdančioji dauguma laiko, kad tai yra teisinis ginčas, o ne išėjimo iš ES klausimas. Dabartinė valdančioji dauguma apskritai aiškina, kad toks protestas neturi jokios logikos, nes jie nenori išeiti iš ES. Bet mes matome, kad tie sprendimai paskatino daug spekuliacijos, yra gilus konfliktas tar Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos. Čia yra tikrai geras momentas ir atsirasti Lietuvai, Lietuvos atstovams, prezidentui, Užsienio reikalų ministerijai, nes mes ne kartą jau istorijoje parodėme, kad galime būti labai geri tarpininkai tarp Lenkijos ir ES bei Europos Komisijos. Mano manymu, mes privalome užimti tokią labai aktyvią poziciją ir padaryti viską, kad Lenkija susitartų su ES“.

„Kol mes kalbame apie teisinį ginčą, tol viskas yra tvarkoje, bet jeigu Europos Komisija sustabdys finansavimą dėl tam tikrų teisingumo sistemos trūkumų Lenkijoje, tuomet tai pasidarys žymiai skaudesnis elementas valdančiajai daugumai ir tuomet jau sunku bus paaiškinti, kad tai yra teisinis ginčas, kuris neleidžia skirti Lenkijai didelių ES lėšų. Sunku bus paaiškinti ne vien opozicijos lyderiams, bet sunku bus paaiškinti ir saviems, kad tai yra tik teisinis ginčas“, – teigė signataras.

„Mano manymu, čia Lenkijai reikia užimti aktyvią poziciją ir bendradarbiauti su Europos Komisija ir aiškinti jiems savo poziciją, ieškoti kompromiso. Kompromisas yra labai sudėtingas, labai sunkus, nes Konstitucinis Tribunolas pasakė, kas Lenkijos konstitucija yra viršesnė už visus Europos Teisingumo Teismo sprendimus, bet teismo aiškinimai yra, kad šitie visi sprendimai nesusiję su konstitucija, jie susiję su konkrečiais įstatymais Lenkijoje dėl teismų formavimo. Čia yra teorinis ginčas, bet, iš kitos pusės, Lenkijai reikia labai atsargiai elgtis tam, kad neprarastų lėšų, nes lėšų skyrimas priklauso nuo to, kaip Lenkija spręs savo teisingumo struktūrų formavimo procesą“, – kalbėjo jis.