Joms teko daug didesnis vaidmuo nei manyta anksčiau, sudarant sąlygas žmogaus teisių pažeidimams. Šios bendrovės Kinijos policijai, vyriausybei ir žmonių stebėjimą vykdančioms įmonėms pardavė įrangos už milijardus dolerių nepaisydamos JAV Kongreso ir žiniasklaidos perspėjimų, kad tokie įrankiai naudojami nuslopinti valdžiai nepritariančius asmenis, persekioti religines bendruomenes ir mažumas.

Žurnalistinis tyrimas remiasi dešimtimis tūkstančių elektroninių laiškų ir duomenų bazėmis, kurios buvo nutekintos iš žmonių stebėjimą vykdančios Kinijos bendrovės. Taip pat remtasi tūkstančiais konfidencialių dokumentų iš korporacijų ir valdžios institucijų, viešai prieinamais rinkodaros dokumentais kinų kalba ir tūkstančiais viešųjų pirkimų, informaciją apie kuriuos daugiausiai paskelbė „ChinaFile“, ne pelno siekiančios organizacijos „Asia Society“ leidžiamas skaitmeninis žurnalas.

AP taip pat rėmėsi dešimtimis viešų dokumentų ir interviu su daugiau nei 100 dabartinių ir buvusių Kinijos bei JAV inžinierių, vadovų, ekspertų, pareigūnų, administratorių ir policininkų.

Nors JAV įmonės buvo didžiausios tiekėjos, tačiau prie Kinijos policinės valstybės kūrimo prisidėjo ir Vokietijos, Japonijos bei Pietų Korėjos bendrovės.

AP nustatė, kad dar seniau nei prieš dešimtmetį Kinija naudojosi Vakarų bendrovių tiekiama įranga ir paslaugomis kai buvo kuriama nacionalinė žvalgybos ir kovos su terorizmu sistema bei policijos analizės sistema, pagal kurią šimtai tūkstančių žmonių buvo priskirti potencialiems teroristams.

IBM, „Dell“, „Hitachi“ ir „VMWare“ skatino veido atpažinimo technologijų naudojimą Kinijos policijoje.

Kinija taip pat bendradarbiavo su Vakarų verslais kurdama pirštų atspaudų ir genetinės informacijos duomenų bazes. Vakarų bendrovių programinė įranga naudota kuriant geolokacijos sistemas, įspėjančias policiją jeigu uigūrai, tibetiečiai ar disidentai išvyksta už savo provincijų ribų.

IBM, „Dell“, „Cisco“, „Amazon Web Services“, „Seagate“, „Intel“, „Thermo Fisher“ ir „Western Digital“ teigė besilaikančios galiojančių eksporto kontrolės reikalavimų, įstatymų ir reglamentų šalyse, kuriose jos veikia.

„Eppendorf“, „Sony“ ir „Hitachi“ atsisakė komentuoti savo verslo santykius su Kinija, bet užtikrino gerbiančios žmogaus teises.

„Oracle“, „Hewlett Packard Enterprise“ ir „Broadcom“, kuri 2023 m. įsigijo „VMWare“, oficialiai situacijos nekomentavo. HP, „Motorola“, „Samsung“, „Toshiba“, „Huadi“ ir „Landasoft“ į prašymą pakomentuoti neatsakė. „Microsoft“ teigė nežinojusi, kad jos programinė įranga naudota tam, jog būtų atnaujinta Kinijos pagrindinė policijos sistema.

Sindziango valdžia pareiškė žmonių stebėjimo įrangą naudojanti, kad užkirstų kelią terorizmui ir nusikalstamumui, bet neva ji nenukreipta prieš jokią konkrečią etninę grupę. Kitos vyriausybės agentūros į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.