Kovose dalyvavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila ir dar apie beveik 3 tūkst. riterių iš visos Europos. Pirmą kartą mūšio inscenizacijoje Lietuvos kariuomenės vado Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko lietuvis.

Mūšyje dalyvavo riterių klubo "Viduramžių pasiuntiniai" ir XIV a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis vilkintys Lietuvos garbės sargybos kariuomenės kariai.

Prieš mūšį riterius lydintys tarnai, vadinamieji baltagalviai, nuo galvos iki pėdų apsivilkusiems sunkiais šarvais riteriams davė atsigerti vandens, valė jiems nuo veidų prakaitą. Mūšis vyko esant 30 laipsnių karščiui.

Šią liepos 17-ąją Žalgirio mūšio laukas dar niekada nebuvo matęs tiek žiūrovų. Iš Lenkijos, Lietuvos, kitų šalių susirinko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių.

Trumpam buvo nutrūkęs mobilusis telefono ryšys, stotys neįstengė aptarnauti tokios didelės minios turistų.

Pergalė Žalgirio mūšyje nulėmė vokiečių ordino galybės pabaigą ir sustabdė jo veržimąsi į Rytus. Istorinių šaltinių duomenimis, tuomet Žalgirio mūšyje žuvo daugiau kaip pusė karių, buvo sutriuškinta beveik visa Vokietijos ordino vadovybė.

"Padėjo Vytauto taktika, perimta iš totorių: atsitraukimas išardant priešų eiles, juos sutriuškinant. Šitas manevras buvo naudojamas Salaspilio ir Joršos mūšiuose", – komentavo Donatas Mazurkevičius, Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjas.

"Mums, kariams, ypač smagu sugrįžti į viduramžius – ten, kur mūsų šaknys. Ir savo kailiu pajusti, ką reiškė protėviams tai padaryti. Ir smagu, kad yra daug karių kartu, kad galima mokytis", – kalbėjo Egidijus Čiūtas, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos vadas.