Su labdaros misijos dalyviais iš Filipinų grįžęs organizacijos "Hopecenters" administratorius Andrius Markevičius galingo taifūno Haiyano išvengė, tačiau dvi jo sutiktos lietuvės pajuto pragaro kvapą, o 13 metų su filipiniete susituokusio vyro bičiulis dabar gyvena po palme.

Nenorėjo rizikuoti

Krikščioniškas bendruomenes, verslininkus ir pavienes bendruomenes vienijančios amerikiečių organizacijos "Hopecenters" misijoje itin skurdžių lūšnynų rajonuose kartu su penkiais lietuviais dalyvavo ir trys savanoriai medikai iš JAV. Jie ne tik gydė žmones, bet ir dalijo jiems dantų šepetukus, pastą.

"Apie taifūną žinojome dar prieš savaitę, tačiau tada dar nebuvo žinomas jo stiprumas ir kur jis smogs", – aiškino vyras.

Lietuviai per pustrečios dienos Mindanao salos šiaurėje, Butuano mieste, mažoje, nesteriliai įrengtoje klinikoje priėmė apie 500 žmonių. Savanoriai, tarp kurių buvo ne tik medikų, bet ir pianistė, programuotojas, matavo kraujospūdį, tvarstė ir siuvo žaizdas, gydė dantis.

Grįžę į Manilą (Filipinų sostinė yra apie 600 km nuo centrinės Samaro salos, kuriai teko pirmasis Haiyano smūgis), misijos dalyviai nuvyko iki Dagupano – 200 km į šiaurę nuo sostinės.
Ten per tris dienas juos aplankė apie 1 300 lūšnynų žmonių, o žinios apie galingą taifūną kėlė vis daugiau nerimo, Nenorėdami rizikuoti misijos savanoriais A.Markevičiaus vadovaujama grupė išvyko atgal į Manilą. Jų laukė 6 valandas trukusi kelionė – 600 km mikroautobusiuku.

Nukelti reklamos skydai

"Paskutinį kelionės pusvalandį ėmė smarkiai lyti, pakilo vėjas, automobilį svaidė į šonus. Bet mes nieko nežinojome apie galingo taifūno trajektoriją, tik draugai siuntė neramias žinutes", – pasakojo A.Markevičius.

Filipinų sostinei taifūnas nesmogė, tačiau 12 viešbučio Maniloje aukšte savanoriai girdėjo labai stiprų vėjo ūžesį, matė lankstomas palmes. "Aplankiau Lietuvoje likusios žmonos Matet tėvus. Jų ant kalno stovinčio namo stogą vėjas blaškė daug smarkiau, dėl saugumo visame rajone buvo išjungta elektros energija", – pasakojo Andrius.

Sostinėje buvo paskelbtas antro laipsnio pavojaus signalas, kuris reiškia, kad visų klasių mokiniams atšaukiamos pamokos, nerekomenduojama eiti į gatvę, nes vėjo gūsiai gali siekti iki 100 km/val.

Apsidraudžiant Maniloje buvo nukelti reklamos skydai, žmonės sustiprino stogus.

"Prieš kelerius metus, kai sostinėje praūžė 220 km/val greičio vėjas, daug žalos pridarė ir aukų pasiglemžė būtent vėjo blaškomi reklamos skydai", – šiuo metu Lietuvoje gyvenantis A.Markevičius per 11 metų, praleistų Filipinuose, kur kasmet smogia apie 20–30 taifūnų, tik kartą, plaukdamas laiveliu, pateko į stiprią audrą. Tuomet su žmona jis labiau jaudinosi ne dėl savęs, bet dėl penkių mėnesių sūnaus Nigelio ir dvejų metukų dukrelės Amber.

2009 m. Manilą užtvindžiusį didelį potvynį lietuvis matė iš dešimto savo daugiabučio namo aukšto.

Keliautojos užuodė pragarą

Lietuviai misijos dalyviai sutiko dvi savarankiškai Filipinuose keliavusias tautietes Sigitą ir Aną.

"Jos buvo centrinėje Sebu salos dalyje ir, kai rengėsi vykti prie krioklių, nustebo, kodėl nėra nė vieno turisto. Filipiniečiai lietuvėms paaiškino, kad prasidėjo stiprus taifūnas ir patarė skubiai grįžti namo. Jos užsidarė viešbutyje ir pro langą matė pragariškus vaizdus – iki žemės vėjo lankstomas palmes, skraidančius daiktus, kylantį vandenį", – pasakojo Andrius.

Apie 220 tūkst. gyventojų Filipinų miestas Taklobanas, kuriam itin skaudžiai smogė Haiyanas (buvo paskelbtas ketvirtojo laipsnio pavojaus signalas), nėra populiarus tarp turistų. Tačiau taifūnas neaplenkė Palavano salos, kur yra garsūs ir nepaprasto grožio kurortai El Nido, Koronas. "Žinau, kad ten užstrigo labai daug rusų", – sakė pašnekovas.

Taifūnas nusiaubė ir turistų itin mėgstamą Boholio salą, garsėjančią Šokoladinėmis kalvomis.

"Užsivedžiau mašiną ir staiga pradėjo drebėti, trūkinėti žemė, lakstyti elektros stulpai. Žemė drebėjo 33 sekundes, o po to staiga – mirtina, spengianti tyla", – apie Boholio saloje įvykusį 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimą A.Markevičiui pasakojo jo draugas Ronnie Takatane'as.

"Žemės drebėjimas nušlavė jo namus, o dabar galingas taifūnas sugriovė greitai  suręstą bambukinį namelį. Laimė, jis su žmona ir dukromis gyvas, bet dabar gyvena po palme", – apie bičiulio nelaimę pasakojo Andrius.

Šviesa ir tamsa

"Filipinai – ne Japonija, turinti finansinių, techninių galimybių naudotis moderniausia technika, statyti daug namų, kurie atlaiko gan stiprius žemės drebėjimus, – pripažino A.Markevičius ir nerekomendavo dabar skristi ilsėtis į tas vietas, kur kažin ar viskas bus atstatyta per metus. – Matėme vaizdų, kaip filipiniečiai  filmavo artėjantį taifūną, kylantį vandenį, lakstančius daiktus nesuvokdami rizikos."

Filipiniečiai šiuo metu itin neigiamai vertina neveikliai dirbančią valdžią: logistika nesutvarkyta, iš įvairių pasaulio šalių atkeliaujanti labdara pavėluotai pasiekia žmones. Iš bado žmonės ėmė plėšti parduotuves.

"Gerai bent tai, kad šį kartą parama ateina ne per valdžią, bet konkrečias organizacijas – Raudonąjį Kryžių, UNICEF ir kitas", – A.Markevičius neabejojo, kad taip bus išvengta daug korupcijos atvejų.

Išgyvendamas dėl savo žmonos tautiečių ir visų nukentėjusiųjų žmonių, Andrius pasidžiaugė, kad net ir didžiausioje tamsoje yra šviesos.

"Neseniai maisto davinio atsisakė 12 tūkst. Manilos kalinių, prašydami, kad jį kuo greičiau nugabentų badaujantiesiems", – pasakojo Andrius.