Ukrainietė apie karo siaubą: sūneli, tu tik nejudėk, nes mes gulime ant stiklų

Nors Ukrainos valdžia tikina, kad Bachmuto miesto neatiduos ir stengsis išlaikyti šias pozicijas, kiek tik bus įmanoma, arti fronto linijos gyvenantiems eiliniams ukrainiečiams tenka evakuotis. Rusai ne tik masiškai apšaudo gana siaurą fronto liniją Donecko srityje prie Bachmuto, bet ir daužo ilgesnio nuotolio raketomis tuos Donecko miestus ir gyvenvietes, kurias dar kontroliuoja ukrainiečiai.

Vakarų sąjungininkių sprendimas duoti Ukrainai tankų ir prasidėjusios derybos dėl vakarietiškų karo lėktuvų, labai pagelbėtų kovojant su agresore Rusija.

„Kai pirmą kartą pataikė, apgaubiau vaiką ir sakau: „Sūneli, tu tik nejudėk, nes mes gulime ant stiklų“, – siaubo kupinomis akimis pasakojo moteris. 

Vietos gyventojai suskubo evakuotis, nes rusų puolimas reiškia, kad viskas, kas čia stovi, gali būti sulyginta su žeme. Tie, kurie  negali patys susiruošti, sužeisti, prašo kitų pagalbos. Ir jos sulaukia.

Blogiausia tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, kuriuose nėra įvesta dujų, nes ten be elektros niekas neveikia.

 

„Mes specialiai atvažiavome, kad žmonėms padėtume, tiesiog pagelbėti. Čia giminių neturime“, – sakė vaikinas, padedantis evakuotis daugiabučių gyventojams.

Eilinių ukrainiečių, ypač gyvenančių netoli fronto linijos, padėtis tikrai nepavydėtina. Pavyzdžiui, per paskutinį masinį antskrydį rusai taip sudaužė Odesos miesto elektrines ir tris pagrindines pastotes, kad tik dabar pavyko atkurti bent mažą dalį generavimo pajėgumų ir grąžinti elektrą į miestą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dabar pagrindinis tikslas – atkurti dar bent vieną elektros energijos tiekimo kanalą į miestą, kad būtų galima elektrą tiekti bent dvi valandas su 5 ar 6 valandų pertrauka. Kad bent kelis kartus aprūpintume elektra kiekvieną gyventoją“, – sakė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudritskis.

Blogiausia tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, kuriuose nėra įvesta dujų, nes ten be elektros niekas neveikia. Dėl tokių aplinkybių Ukrainos valdžia skuba aprūpinti Odesą galingais autonominiais generatoriais. Be abejo, dar blogiau tiems, kurie prarado ne tik savo namus, bet ir savo vyrus.

Kai pirmą kartą pataikė, apgaubiau vaiką ir sakau: „Sūneli, tu tik nejudėk, nes mes gulime ant stiklų.

„Šiandien – ne pati geriausia diena. Laidojame mano draugės 37 metų vyrą Olesių. Liko dvejų metukų dukrelė. O čia, mūsų kapinėse, jau – antroji „Šlovės“ alėja, nes pirmojoje nebeliko vietos“, – sunkiai rinko žodžius vietos gyventoja.

Panaši, tik gerokai niūresnė ir mažiau žinoma bei viešinama padėtis putiniškoje Rusijoje. Ten skardiniuose karstuose kareiviai masiškai gula į vagnerininkų kapines arba keliauja į pačias tolimiausias Rusijos vietoves, pavyzdžiui, į Baškiriją. Ir taip tęsiasi jau beveik metus. Kita vertus, nei Baškirijos, nei kitos Rusijos moterys, bent jau tos, kurios gavo kelių milijonų rublių kompensacijas už žuvusius vyrus, kol kas nesiskundžia, kad joms per mažai sumokėjo. Už tiek galima nusipirkti nedidelį butą. Gal tam padeda nesibaigianti Kremliaus propaganda, skirta ištikimiausiems Maksvos televizijos žiūrovams.

„Kas sudegins jų „Leopardus“, kas juos išsvilins, mes kiekvienam padovanosime marškinėlius su užrašu „Tik – Putinas“, – šaukė pensininkių būrelis.

Kremliaus režimui kol kas netrūksta per porą Vladimiro Putino valdymo dešimtmečių sukauptų šimtų milijardų naftos dolerių. Tačiau Ukrainos sąjungininkų sprendimas pradėti tiekti Kyjivui ne tik patrankas, bet ir sunkiąją šarvuotąją techniką, pavyzdžiui, šiuos amerikietiškus šarvuočius, privers V. Putiną gerai paskaičiuoti, ar bus kuo į tai atsakyti.