Tikėtina, kad Niujorke JT Saugumo Taryba aptars ilgiau nei trejus metus trunkantį karą.
V. Zelenskis bandė suteikti naują postūmį JAV vadovaujamoms taikos pastangoms, siūlydamas paliaubas ir aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau Maskva užginčijo kai kuriuos pasiūlymus, sužlugdydama viltį, kad karas gali greitai baigtis.
Be to, pastaruoju metu išaugo tarptautinis susirūpinimas, kad kovos gali išplisti už Ukrainos ribų, Europos šalims po rusų dronų įsiveržimų į Lenkijos ir naikintuvų į Estijos oro erdves apkaltinus Rusiją provokacijų rengimu.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Rusija testuoja NATO politinį ir karinį atsaką ir siekia sumažinti Vakarų šalių paramą Ukrainai, versdama šalis nukreipti išteklius Aljanso šalių gynybai.
E. Rinkevičius sekmadienį sakė, kad nėra lengva nuspręsti, kaip reaguoti į Rusijos veiksmus. Rusija stengiasi neperžengti raudonos linijos, tačiau padėtis vis tiek gali tapti nebekontroliuojama, perspėjo jis.
Rusijos gynybos ministerija neigia kaip nors pažeidusi Estijos oro erdvę, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį atmetė Estijos ir NATO teiginius kaip „tuščiažodžius, nepagrįstus ir visiškai nesustabdomos šalies politikos, kuria siekiama didinti įtampą ir kurstyti konfrontacinę atmosferą, tęsinį“.
V. Zelenskis ruošiasi dalyvauti kasmetiniame aukšto lygio susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje, tikėdamasis užsitikrinti tolesnę paramą jo šalies pastangoms sustabdyti Rusijos plataus masto invaziją.
„Tvarkaraštyje jau numatyta beveik dvi dešimtys susitikimų su skirtingų šalių lyderiais iš viso pasaulio“, – vėlų sekmadienį „Telegram“ platformoje pranešė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad taip pat planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kurio pastangos siekti taikos susitarimo nuo sausio, kai pradėjo eiti pareigas, iki šiol nebuvo sėkmingos.
„Labai svarbu šią savaitę sustiprinti pasaulio ryžtą imtis ryžtingų veiksmų – nes be stiprybės taikos nebus“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis teigė, kad per pastarąją savaitę Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 1,5 tūkst. dronų, 1,28 tūkst. sklendžiančiųjų bombų ir 50 įvairių tipų raketų. Šiuose ginkluose rasta daugiau nei 132 tūkst. užsienio komponentų iš dešimčių šalių, nurodė jis.
Ukraina pasisakė už griežtesnes sankcijas Rusijai.
Abipusės atakos
Naktį mažiausiai septyni rusų orlaiviai bombardavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią. Per ataką žuvo trys žmonės ir dar du buvo sužeisti, sakė šios Ukrainos srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Pasak I. Fiodorovo, išpuolis prasidėjo apie 4 val. 20 min. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) ir truko apie 40 minučių. Pasak jo, buvo atakuojami gyvenamieji pastatai, prekybos centrai, automobilių stovėjimo aikštelė ir „kritinė infrastruktūra“.
„Nė viena iš šių vietų neturėjo nieko bendra su karine infrastruktūra“, – teigė I. Fiodorovas.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad 132 iš 141 Rusijos pajėgų paleistų dronų per naktį buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
Panašiai teigė ir Rusija. Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas sakė, kad per ukrainiečių dronų ataką populiariame Foroso kurorte žuvo trys žmonės, o dar 16 buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad ten nėra jokių karinių objektų.
Per Ukrainos dronų atakas Rusijos Belgorodo pasienio srityje žuvo trys žmonės, o dar dešimt buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienio rytą virš kelių Rusijos sričių buvo numušta 114 Ukrainos dronų.
