„Mama buvo kitame kambaryje. Atsiguliau miegoti, bet užmigti nespėjau. Pasigirdo trenksmas ir ant lovos pažiro šukių. Pusės namo nebėra – nei langų, nei stogo“, – pasakojo nukentėjęs Chersono gyventojas.
Kai Ukrainos kariai prieš tris savaites susigrąžino šį miestą, jis ypač intensyviai apšaudomas.
Verkdama ukrainietė Roza grįžta į savo namus. Grįžti iš tiesų nėra kur. Karas namus sunaikino. Ši moteris gimė 1941-aisiais – per patį karą. Ir dabar – naujas karas.
„Tegul jie dvesia, niekšai. Kai gimiau, Kyjivas buvo bombarduojamas, tuomet vyko karas. Tikriausiai ir mirsiu per karą“, – ašaras braukė senolė.
Okupantų sviediniai pramušė sienas, bet ant kai kurių liko kabėti šeimos nuotraukos.
„Čia – mano sūnus, jis gyvena kitur. O čia – mano dukters portretas“, – pasikūkčiodama moteris rodė pirštu į ant sienos kabančias ir per stebuklą išlikusias nuotraukas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šis kaimas pietinėje Mykolajivo srityje iš devynių karo mėnesių net septynis buvo fronto linijoje. Rusai kasdien daužė civilių namus. Šis veterinaras pabėgo su vaikais dar pavasarį. Dabar jam nėra kur grįžti.
„Stogas buvo geras, dabar, matote, įlūžęs. Šį namą statėme dvidešimt metų“, – pasakojo po savo namo griuvėsius vaikščiojantis ukrainietis.
Invazijos pradžioje Vladimiras Putinas planavo vos per tris dienas užimti Kyjivą. Dabar supranta – be kitų valstybių pagalbos susitvarkyti nesugebės. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu užvakar atvykęs į Baltarusiją papuolė į paties Aliaksandro Lukašenkos glėbį. Autoritarui dėkojo už pagalbą, kad jo šalyje dislokuoti rusų kariai. Bet A. Lukašenkos Kremliui įtikinti kariauti vis dar nepavyksta.
Jei rusiškos nafta kaina neviršys 60, o ne 30 JAV dolerių, Rusijos biudžetas per metus gaus apie 100 mlrd. JAV dolerių.
„Nesistengiu nieko gąsdinti, nes visi ir taip išsigandę. Bet jei jie nori, kad gyventume taikiai mūsų regione nesižvalgydami į tai, ką mano ten už vandenyno, tai Rusija ir Baltarusija tam pasirengusios. O jei jie nori kovoti – ukrainiečiai, lenkai ar samdiniai, tai jų reikalas. Kol kas nei aš, nei specialiosios tarnybos nemato, kad jie norėtų žmogiškai derėtis“, – sakė faktinis Baltarusijos vadovas.
Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė saugumo susitarimo pakeitimą, bet dokumento detalės neatskleidžiamos. O į Kyjivą atskridusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland aplankė pagalbos centrą karo perkeltiems ukrainiečiams. Ir atvirai rėžė diktatoriams.
„Prezidentas V. Putinas puikiai žino – šis karas galėtų baigtis dabar, jei jis nuspręstų karą sustabdyti ir išvestų savo pajėgas“, – kalbėjo V. Nuland.
Agresorės Rusijos karą palaiko nafta. Europos Sąjunga (ES), Didysis septynetas (G7) ir Australija po ilgų ginčų galop sutarė nubrėžti lubas laivais iš Rusijos gabenamai naftai – 60 JAV dolerių už barelį. Baltijos šalys spaudė ribą numušti žemiau – iki 30 JAV dolerių. Volodymyras Zelenskis sako, kad sutartoji riba – per menka. Kremlius iš naftos vis dar sugebės finansuoti savo karo mašiną.
„Logika akivaizdi. Jei rusiškos nafta kaina neviršys 60, o ne 30 JAV dolerių, apie kurią kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas per metus gaus apie 100 mlrd. JAV dolerių. Tie pinigai keliaus ne tik karui, bet ir bus naudojami destabilizuoti toms šalims, kurios nesiryžta imtis skaudžių sprendimų“, – konstatavo Ukrainos prezidentas.
