Naujas Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pabrėžė, jog negalima liesti latvių kalbos, kuri yra valstybės kertinis akmuo, o rusų kalbą jis vartos, kad padėtų rusakalbiams gyventojams geriau suprasti šalyje vykstančius įvykius.

Tai jis pareiškė interviu, paskelbtame penktadienį laikraštyje "Neatkariga".
Atsakydamas į klausimą, ar nepaskatins jo pasiryžimas kalbėti rusiškai rusakalbių gyventojų nenoro mokytis valstybinės kalbos, A.Bėrzinis sakė, kad valstybinės kalbos klausimas iš viso nesvarstomas.

"Konstitucijoje latvių kalba nurodyta kaip valstybinė, ir tai šitaip ir lieka. Aš nežiūriu į kalbos klausimą kaip į politinį, kalba yra valstybės kertinis akmuo, o tai - kur kas stabiliau nei politika. Politika keičias, pamatiniai akmenys lieka. Kol aš būsiu čia, turėsiu galimybę daryti įtaką procesams, šis kertinis akmuo nebus liečiamas", - pabrėžė jis.

"Tačiau mes neturime neatsižvelgti į tai, kad maždaug trečdaliui Latvijos gyventojų gimtoji kalba yra rusų. Kad būtų galima šiai daliai tiksliai išaiškinti, ką mes darome, kodėl darome, ir kaip mes galėtume suartėti, vis dėlto būtina vartoti rusų kalbą, - sakė prezidentas, pabrėždamas, kad oficialias kalbas jis sakys tik latviškai. - Todėl, esant reikalui, aš ją vartosiu. Tačiau tai nereiškia, kad remsiu tuos, kas ignoruoja įstatymus, reguliuojančius valstybinės kalbos vartojimą".

Pareikšdamas asmeninę savo nuomonę A.Bėrzinis sakė, kad kalbos klausimas gali būti reguliuojamas perėjimu prie vienuolikos klasių mokymo, tai yra pertvarkant mokymo programas taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama abiem kalboms.

"Kalbos klausimą reikia spręsti žmoniškai, o ne ieškoti galimybių jį naudoti visuomenei skaldyti", - pridūrė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad per savo pirmąjį vizitą į Estiją jis kalbėjosi su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu anglų kalba, ir šią kalbą jis taip pat anksčiau dažnai vartojo, kai buvo banko prezidentas, kasdien bendraudamas su kolegomis Skandinavijoje.