Seimas vis dažniau pasipriešina Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Politologai įspėja, kad artėjant rinkimams tai gali turėti neigiamos įtakos politikams, konfliktuojantiems su visuomenėje populiaria valstybės vadove.

Nenori atsisakyti verslo aukų

Praėjusią savaitę prasidėjusios Seimo rudens sesijos išvakarėse valstybės vadovė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti verslo bendrovėms finansuoti politines partijas. Apie tokią iniciatyvą Prezidentė paskelbė dar šį vidurvasarį. Jau tuomet partijų atstovai skeptiškai įvertino D.Grybauskaitės pasiūlymą.

Dabar, kai įstatymo projektas jau parengtas, politikai ir vėl ėmė jį itin atsargiai vertinti, negarantuodami, kad būtinai jam pritars. „Mano nuomone, gerokai per anksti tokius siūlymus priimti. Tai būtų tiesiog nesąžininga daryti likus vos metams iki rinkimų ir neužtikrinus pakankamo partijų finansavimo iš valstybės biudžeto“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.

Panašiai kalbėjo ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma bei opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.

„Jei būtų priimta nuostata, kad atsisakome juridinių asmenų aukų, partijų finansavimo klausimą turėtų spręsti valstybė per biudžetą. Šis klausimas svarstytinas, ir tokie pakeitimai galimi, tik, aišku, ne iš karto, nespontaniškai“, – teigė socialdemokratas.

Prezidentė sesijos išvakarėse paragino Seimą atsisakyti tokių nuotaikų ir patvirtinti jos pasiūlymą.

„Bet jeigu partijos nenori dirbti žmonėms, jeigu nenori konkuruoti ne pinigais, o idėjomis, jos gali užsiimti atsikalbinėjimu. Tegu pabando atmesti Prezidentės pasiūlymą, tada žmonės pamatys, kas yra kas ir kam nori dirbti partijos“, – lankydamasi parlamente sakė D.Grybauskaitė.

Projektas „gali būti žalingas“?

Dėl aktyvios lobistinės veiklos Seime iš mirties taško nepajuda valstybės vadovės dar pavasarį pasiūlytas įstatymo projektas dėl šilumos ūkio demonopolizavimo. D.Grybauskaitė mano, kad šis projektas leistų sumažinti gyventojams teikiamos šilumos kainą, kuri ateinantį šildymo sezoną grasina pasiekti rekordines aukštumas. Todėl Seimas paragintas dar iki šildymo sezono pradžios priimti teikiamą įstatymą.

Bet parlamentarai neskuba to daryti. Šilumos ūkio demonopolizavimo projektas įstrigo net keliuose Seimo komitetuose. Šilumininkų atstovai baigia įtikinti Seimo narius, kad Prezidentės siūlomas įstatymas ne tik nereikalingas, bet esą „netgi gali būti ir žalingas“.

Parlamente priešinamasi ir jau valstybės vadovės pasiūlymui nustatyti ribotą kadencijų skaičių sveikatos įstaigų vadovams. Seimas linksta pritarti grupės parlamentarų parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma kas penkerius metus tik įvertinti gydymo įstaigų vadovų veiklą, bet ne juos rotuoti, kaip pasiūlė D.Grybauskaitė. Toliau dėl abiejų šių pasiūlymų ir kurį iš jų pasirinkti turės apsispręsti parlamentiniai komitetai.

Beveik pusšimtis Seimo narių tvirtina, kad „vien sveikatos priežiūros įstaigų vadovų priverstinis keitimas, kurį siūlo Prezidentės tarnyba, negali garantuoti didesnio įstaigų veiklos efektyvumo“.

Nepaleidžia VPT

Seime pritarimo neranda ir D.Grybauskaitės siūlymas Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) paversti savarankiška valstybine institucija – atskirti ją nuo Ūkio ministerijos ir Vyriausybės.

Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomi Prezidentės teikiami siūlymai Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo, be kita ko, būtų kitaip reglamentuojamas VPT pavaldumas.

Ūkio ministras Rimantas Žylius teigė pritariantis valstybės vadovės iniciatyvoms dėl šio sektoriaus pertvarkos, tačiau nemano, kad VPT reikėtų paverti visiškai savarankiška valstybine institucija: „Tarnyba yra vykdomosios valdžios įstaiga, todėl ji kokiu nors būdu turi egzistuoti Vyriausybės kontroliuojamoje valdymo sistemoje.“

Šiai pozicijai pritaria kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai, nors nemenka dalis parlamentarų pasisakė už Prezidentės pateiktą siūlymą. Todėl kol kas neaišku, ar VPT bus atskirta nuo Ūkio ministerijos ir Vyriausybės, kaip siūlo valstybės vadovė, ar ne.

Rinkėjai gali nusisukti nuo partijų

Prezidentūros atstovai nekomentuoja Seimo nuotaikų dėl vieno ar kito D.Grybauskaitės pateikto įstatymo projekto. Tik pabrėžiama, kad Prezidentė pateikė savo projektus Seimui ir lauks jo apsisprendimo. Tuomet, kai įstatymai bus Seime apsvarstyti ir priimti, D.Grybauskaitė išnagrinės juos bei pareikš savo nuomonę. Prezidentė turi teisę vetuoti Seimo priimtą įstatymą.

Politologas Vytautas Dumbliauskas pabrėžė, kad Prezidentės koziris tokiose politinėse kovose –  labai aukšti reitingai: „Visuomenė ja labai pasitiki, todėl Prezidentės pasiūlymai paprastai sutinkami palankiai.“

Anot jo, tai reiškia, kad bet kokie Seimo bandymai atmesti ar smarkiai koreguoti Prezidentės pasiūlymus gali turėti neigiamos įtakos pačiam Seimui ir partijoms. „Nors iki parlamento rinkimų dar nemažai laiko – daugiau kaip metai – vis dėlto, jeigu Seimo ir Prezidentės konfliktas gilėtų, tai galėtų paveikti rinkėjų apsisprendimą. Prezidentę remiantys žmonės paprasčiausiai gali nusisukti nuo partijų, kurios maištavo prieš valstybės vadovę, ir balsuoti už kitas partijas, galbūt ir vėl už kokius nors naujus „tautos gelbėtojus“, – sakė V.Dumbliauskas.

Kai kurie klausimai – principiniai

Vis dėlto politologas tvirtino, kad politiniai Seimo ir Prezidentės nesutarimai yra prognozuojami.

„Kartais tų nesutarimų kyla dėl smulkmenų, tuomet neskausmingai gali nusileisti tiek Prezidentė, tiek Seimo politikai. Ir iki šiol taip buvo – daugeliu atveju Seimas tiesiog nusileisdavo valstybės vadovei, Prezidentė tik vienu kitu atveju galėdavo konstatuoti, kad jos pasiūlymai ar reikalavimai nebuvo išgirsti. Dėl to nekilo esminių konfliktinių situacijų nei tarp Prezidentės ir valdančiosios koalicijos, nei tarp valstybės vadovės ir Vyriausybės“, – teigė V.Dumbliauskas.

„Bet kai kuriais klausimais pozicijų gynyba tampa jau principo reikalu. Pavyzdžiui, bus įdomu pažiūrėti, kaip bus išspręstas klausimas dėl draudimo verslo įmonėms remti partijas. Čia jau yra, sakyčiau, politiškai principinis klausimas – ar Seimas nusileis populiariai valstybės vadovei, bet užtat prieš pat rinkimus nurėš didesnę dalį pinigų nuo partijų, ar Prezidentė bus priversta konstatuoti, kad parlamentarai šiuo atveju buvo kur kas tvirtesni ir atmetė jos pasiūlymą“, – pabrėžė politologas.