Čempiono Kauno „Žalgirio“ ir „Jonavos“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ akistatomis šiandien prasidės 33-iojo LKL sezono pirmenybės.
Sekmadienį ietis sukryžiuos lygos naujokas „Gargždų“ klubas ir „Šiauliai“, Kėdainių „Nevėžis“ ir Vilniaus „Rytas“. Dar vienas lygos senbuvis Utenos „Juventus“ dėl nelyginio komandų skaičiaus bus priverstas ilsėtis iki kitos savaitės.
LKL pirmenybėse pamatysime ne vieną Europos vyrų krepšinio čempionate rungtyniavusį krepšininką, pradedant Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“ lietuviais ir legionieriais, baigiant dinamiškuoju „Netūno“ gynėjų duetu – Arnu Velička ir Rihardu Lomažu, „Šiaulių“ puolėju Siimu-Sanderiu Vene.
Su buvusiu garsiu Kauno „Žalgirio“ krepšininku Vitoldu Masalskiu aptarėme LKL sezono prognozes, tačiau gerokai daugiau eksperto įžvalgų teko Europos vyrų krepšinio čempionato tendencijoms.
„Kuo daugiau stebiu tarptautines varžybas, tuo man akivaizdžiau, kad šiuolaikinis krepšinis artėja prie mūsų laikų stiliaus, kai daug ką sprendėme žaidimu vienas prieš vieną. Ne veltui sakoma, kad istorija vystosi ratu“, – šypsojosi V. Masalskis.
– Pradėkime nuo Europos krepšinio čempionato apibendrinimo. Ar pirmenybių rezultatai jums atrodo logiški ir dėsningi?
– Sakyčiau, taip. Vokietijos rinktinė yra pasaulio čempionė, tad logiška, kad ji tapo stipriausia ir Senajame žemyne. Tai buvo geriausiai subalansuota komanda, turėjusi labai stiprų smogiamąjį penketą. Dennisas Schroderis, Franzas Wagneris, finalo MVP Isaacas Bonga puikiai papildė vienas kitą.
– Turkijos rinktinė tik antrą kartą per visą savo istoriją tapo Europos pirmenybių prizininke. Kas lėmė jos žygį iki finalo?
– Pradėčiau nuo rinktinės trenerio Ergino Atamano. Jis dar kartą įrodė visiems skeptikams, kad yra aukšto lygio specialistas, puikus motyvuotojas. Žinoma, kai turi savo gretose tokio lygio branduolį, kaip Alperenas Šengunas, Cedi Osmanas, Shane’as Larkinas, realu siekti istorinių aukštumų, – tai turkai ir padarė.
Šiuolaikinis krepšinis artėja prie mūsų laikų stiliaus, kai daug ką sprendėme žaidimu vienas prieš vieną.
– Bronzos medalius užsikabino graikai, mažajame finale vos (92:89) palaužę Suomijos rinktinę. NBA čempionas ir dusyk naudingiausiu sezono žaidėju rinktas Giannis Antetokounmpo šį trofėjų pavadino svarbiausiu karjeroje. Kodėl graikams pakako vienos superžvaigždės, kad aplenktų ne vieną geriau subalansuotą komandą?
– Giannis ne veltui yra vadinamas Greek Freak, arba graikiškuoju žvėrimi. Jo fiziniai duomenys yra fenomenalūs. Kaip ir įtaka rinktinės žaidimui. Vien bronziniame mače surinkti net 43 naudingumo balai! Graikai turi dar keletą patyrusių aukšto lygio krepšininkų, tokių kaip Kostas Sloukas, prisidėjęs amerikietis Tyleris Dorsey. Be to, pastebimai patobulėjo ir Giannio vienas iš rinktinėje buvusių brolių – Kostas.
– Ar turkai ir graikai galėtų pretenduoti į didžiausio čempionato atradimo vardą?
– Jų pergales buvo galima prognozuoti. O štai, kad suomiai nukeliaus iki pat pusfinalio, manau, neįžvelgė niekas. Lauri Markkanenas rungtyniavo labai naudingai, tačiau jis turėjo talkininkų, įskaitant ir puikiai taktiką dėliojusį trenerį Lassi Tuovi. Pirmenybėse savo įspūdingus šuolio sugebėjimus pademonstravo aštuoniolikmetis talentas Miikka Muurinenas.
– Kurią komandą pavadintumėte didžiausiu čempionato nusivylimu?
– Tokių rinktinių netrūko. Serbija buvo laikoma neabejotina turnyro favorite, bet krito nuo suomių dar aštuntfinalyje. Serbai turėjo daug žvaigždžių, tad vargu, ar jų fiasko galima pateisinti ankstyva gynėjo Bogdano Bogdanovičiaus trauma. Ten pat baigėsi prancūzų su žalgiriečiu Sylvainu Francisco kelionė po netikėto pralaimėjimo Sakartvelo komandai. Turbūt šios favoritų komandos nuvylė labiausiai.
– Lietuvos rinktinė žengė vos žingsniu toliau…
– Pirmiausia, nepamirškime, kokie lūkesčiai dėl šios rinktinės buvo. Nė iš tolo neprilygstantys serbams ar prancūzams. Neturėjome daugelio pagrindinių savo žaidėjų, o juos pakeitę krepšininkai neturėjo tokio rango varžybų patirties. Tačiau pamatėme, kad ir naujokai gali būti labai naudingi.
Kita vertus, lemiamame mūšyje su graikais pritrūko Ąžuolo Tubelio taiklių metimų, ypač kai jis atakavo laisvas. Šiais laikais tiek kartų pramesti (0/10 metimų) ir dar nedengiamam – neleistina prabanga. Trūko ir Deivido Sirvydžio stabilesnio žaidimo, kitų aspektų. Vis dėlto iš esmės mūsiškių pasirodymą reikia vertinti ne kaip gerą, o kaip labai gerą. Padarėme, ką galėjome. Galbūt su Roku Jokubaičiu būtume žengę kiek toliau, bet objektyviai už graikus buvome silpnesni. Smagu, kad Rimas Kurtinaitis su asistentais ne tik pasiekė gerą rezultatą šiame turnyre, bet ir paklojo ateities rinktinės pamatus.
– Naudingiausiu čempionato žaidėju buvo išrinktas čempionų lyderis D. Schroderis. Ar pritariate šiam sprendimui?
– D. Schroderis yra aukščiausio lygio gynėjas, bet man maloniau stebėti F. Wagnerio žaidimą. Šis po 20 taškų čempionate rinkęs puolėjas sugeba vienodai gerai suktis ir į vieną, ir į kitą pusę, yra labai universalus, gali pataikyti iš toliau. Jis nebijo imtis iniciatyvos ir sprendžia situacijas sunkiose atkarpose. Vis dėlto, jei nežiūrėsime į rinktinės rezultatą, o vertinsime atskiro žaidėjo indėlį ir meistriškumą, Luka Dončičius yra absoliučiai geriausias. Po kai kurių jo epizodų likdavo tik griebtis už galvos. Buvo matyti, kad rengdamasis čempionatui Luka atsikratė antsvorio, atrodė kaip tikras atletas. Net ir turėdami tokį lyderį slovėnai nelabai turėjo šansų kautis dėl medalių, tačiau žinant, kad jų tauta dar mažesnė nei mūsų, negalime nejausti pagarbos jų rezultatui.
Galbūt pasitemps neblogai sudėtį komplektavęs Klaipėdos „Neptūnas“, tačiau ir ten trūksta pajėgių aukštaūgių.
– Per dešimtį Europos čempionate dalyvavusių krepšininkų šį savaitgalį pradeda LKL sezoną. Kokie Jūsų lūkesčiai iš mūsų šalies pirmenybių?
– Atvirai sakant – neypatingi. Po praėjusio sezono subyrėjus Vilniaus „Wolves“ klubui, gerokai sumažės intrigos grumtynėse dėl medalių. Jau dabar galiu drąsiai įvardyti pagrindinius pretendentus į medalius – „Žalgiris“, „Rytas“ ir „Lietkabelis“. Nežinia, ar „Rytas“ sugebės pasipriešinti gerokai sustiprėjusiam „Žalgiriui“ akistatose dėl aukso žiedų. „Lietkabelis“ atrodo kaip ryškus kandidatas į dar vieną bronzą. Žinoma, dar yra Utenos „Juventus“, galbūt pasitemps neblogai sudėtį komplektavęs Klaipėdos „Neptūnas“, tačiau ir ten trūksta pajėgių aukštaūgių. Galbūt pasistūmės Dariaus Songailos treniruojami „Šiauliai“. Tačiau žvelgiant žemiau – Jonavos komanda, atrodo, bus silpnesnė nei pernai, Kėdainiai… Gargždai… Trūksta ir konkurencijos dėl kelialapio į atkrintamąsias varžybas. Ten nepatenka tik vienas iš devynių dalyvių, o paskutinė vieta tikriausiai nereikš iškritimo iš lygos, nes kitąmet LKL planuoja plėstis.
Taigi, klausimas, ar LKL bus tokia pat įdomi kaip pernai, yra atviras. Laimei, turime nemažai Lietuvos ekipų Europos taurių turnyruose, kur jas stebėti bus labai įdomu. Ypač naująjį „Žalgirio“ veidą išsiplėtusioje Eurolygoje.
Naujausi komentarai