Ypatinga diena šalies krepšininkams: po istorinės pergalės – lietuviškas suktinis

Įveikė visus varžovus

"Padarėme tai, ko jūs norėjote ir ką mes galėjome", – per iškilmingas sutiktuves Kauno geležinkelio stotyje pasakė Lietuvos rinktinės kapitonas Feliksas Kriaučiūnas.

Rygoje mūsiškiai, Europos čempionato debiutantai, laimėjo visas dvikovas: A grupėje 22:20 nugalėjo italus, 20:15 – estus ir 21:7 – egiptiečius, pusfinalyje 32:25 palaužė lenkus, finale 24:23 – vėlgi Italijos atstovus.

Lemiamas mačas buvo itin dramatiškas.

"Rungtynėms teisėjavo ir italas iš Šveicarijos, tad jis palaikė saviškius. Likus žaisti 10 sek., mes pirmavome 24:23, tačiau tas arbitras kažkodėl skyrė baudos metimą į mūsų krepšį. Emilio Giassetti buvo toks nervingas, kad nepataikė", – apie finalo kulminaciją pasakojo vienas Lietuvos ekipos lyderių Pranas Talzūnas.

Tačiau teisėjai netrukus skyrė lietuviams ir techninę pražangą – esą už emocingas pretenzijas. Vis dėlto ir kiti du E.Giassetti metimai buvo netaiklūs.

Naujovė – metimas kabliu

Į simbolinį Europos čempionato geriausių žaidėjų penketuką pateko rezultatyviausias turnyro žaidėjas P.Talzūnas (surinko 67 taškus) ir F.Kriaučiūnas.

"P.Talzūnas pirmą kartą pademonstravo metimą į krepšį viena ranka per galvą – kabliu. Anksčiau niekas tokio metimo nebuvo matęs. F.Kriaučiūnas buvo pagrindinis lietuvių komandos gynybos organizatorius ir ramstis", – tvirtino Latvijos krepšinio specialistas Olgertas Altbergas.

Kai važiavome per mažesnius miestelius, ūkininkai iš didelio džiaugsmo į orą mėtė kepures.

"Lietuvos rinktinė sužaidė labai gerai, juo labiau, kad svarbiausias pasirengimo čempionatui darbas tetruko dvi savaites. Sėkmę lėmė drausmingumas, susiklausymas, tvarka ir komandos vadovų rūpestis. Laimėjome ne vien tie, kurie žaidėme ir kovojome, bet ir visi atsarginiai bei mus palaikiusieji", - 1937-aisiais interviu "Lietuvos aidui" kalbėjo F.Kriaučiūnas.

"Kai važiavome per mažesnius miestelius, ūkininkai iš didelio džiaugsmo į orą mėtė kepures. Kauno geležinkelio stotis buvo sausakimša, visi bėgiai užimti žmonių, pilnos gatvės. Mus vežiojo po miestą, lyg būtume laimėję karą", – apie Europos čempionų sutiktuves pasakojo P.Talzūnas.

Pakėlė vyno taures

Anuomet reportažus iš Rygos rengęs "Lietuvos aido" apžvalgininkas Juozas Kusa, be kita ko, atskleidė, kaip mūsų krepšininkai šventė pergalę Latvijos sostinėje.

"Mūsiškių sportinis gyvenimas Rygoje buvo griežtai sutvarkytas, tad ir pergalė pažymėta sportiškai ir kukliai.

Tuoj po baigiamųjų iškilmių pusvalandį pasėdėta organizacinio komiteto surengtoje bendroje visų dalyvių vakarienėje, o vėliau vakare viename Rygos restorane sočiai pavalgyta ir paragauta šiek tiek vyno. Keli mūsų žaidėjai, orkestrui užgrojus suktinį, pakvietė latvaites šokti. Iš pradžių buvo juokinga žiūrėti, kaip jos muistėsi, bet netrukus buvo pagauta nuotaika ir, ar ne pirmą kartą Rygoje, sutryptas lietuvių tautinis šokis.

Kitą dieną vienoje kavinėje suradome ir italų būrelį, tarp jų – nelaimingąjį E.Giassetti. Jis sėdėjo išblyškęs ir skurdžiai mums šyptelėjo", – rašė J.Kusa.

1937 m. čempionai

Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Šačkus, Pranas Talzūnas, Jonas Juozas Žukas.