- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug kas nuo pošventinio ar tarpšventinio liūdesio vaduojasi laukdami šviesesnių dienų, pavasario, Velykų ar atostogų. Kaip neįklimpti į tą liūdesį, kuris gali peraugti į depresiją, LNK žurnalistė teiravosi psichologės Genovaitės Petronienės.
– Ar dažnai girdite tokius nusiskundimus, kad štai baigėsi šventės, tapo liūdna, niūru?
– Tikrai taip, tenka. Dar senais laikais, kai dirbau neprivačioje poliklinikoje, vasaris būdavo pats liūdniausias mėnuo. Daugiausiai žmonių kreipdavosi. Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė. Juntamas tuo metu toks dėmesio išsikoncentravimas. Žmogus trinasi iš kampo į kampą, lyg ir jau reikėtų pradėti kažką daryti, bet dar sunku aktyviai veikti. Kaip sakoma, apima tokia „oro uosto“ būsena, kai nieko neveiki, bet laimės nėra. Tai nėra poilsis, nėra relaksacija. Dažniausiai žmogus „atrajoja“ galvoje tas pačias mintis, jam sunku susikoncentruoti ir normaliai patirti tą laimę. Tai – viena būsena.
Antras dalykas – po švenčių ateina nusivylimas. Atrodė, kad šventės turėjo būti stebuklas, kuris nušvies visą likusį gyvenimą, bet, matyt, jos buvo panašios į įprastas, stebuklo neįvyko. Ir stinga to bendrystės jausmo, nes visi sėdi žiemą sulindę savo urveliuose, mažiau judesio. Tamsu, nyku, nesinori į lauką nosies kišti. Manau, liūdesys užpuola, nes daugeliui trūksta bendravimo, nes per šventes jo nepakako arba jis buvo ne toks. Taip pat – judėjimo. Visa tai sumažina motyvaciją, žmogus tarsi įkrinta į tokią lengvą depresijos būseną ir jam stinga jėgų staiga imti ir panorėti kažką daryti.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Ar reikia save versti kažką daryti, ar geriau tiesiog išlaukti šį periodą? Kokių duotumėte receptų?
Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė.
– Labai teisingai pasakėte. Iš tiesų abu sprendimai yra geri. Vienas yra meškos, kuri miega žiemos miegu, sprendimas. Tiesiog reikia liautis save graužus, kad kažkas ne taip. Pasakyti sau: „Ai, truputėlį čia ilsiuosi, patinginiauju, man malonu, kaifuoju“. Tas tinginiavimas pačiam greitai atsibosta ir savaime atsiranda noras kažką veikti. Svarbiausia tai daryti be savigraužos. Ir vengti užstrigusios plokštelės arba tos vadinamos oro uosto būsenos, kai galvoje sukasi tos pačios užstrigusios mintys.
Kitas dalykas. Čia jau iš depresinės būsenos išeinant – sakoma, mūsų emocijos mums pasidaro nebe vedliai. Tokiu atveju mums reikia paimti ir prisiversti daryti tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmo. Jei džiugindavo pasivaikščiojimas gryname ore, einame į lauką. Džiugindavo draugų lankymas? Pirmyn – pas draugus. Nors daugeliui atrodo, ką aš tokios nuotaikos veiksiu tens, tačiau tai labai veiksminga. Juk apetitas atsiranda bevalgant.
– Ar veiksminga, pavyzdžiui, šviesų terapija? Namuose susidegti visas šviečiančias lemputes, numojus ranka į sąskaitas...
– Tos lempos, kurios suteikia labai daug šviesos, nedaro didelio poveikio, kai žmogus tikros depresijos būsenoje. Bet jei šviesa apskritai jums kelia nuotaiką, puiku, užsidekite lempų, įsijunkite linksmesnę muziką. Dar siūlyčiau pritūpimų padaryti ar pašokti – judėjimas veikia pozityviai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo7
Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis reči...
-
Vaikas nenori skaityti? Tam gali būti pateisinamų priežasčių1
Kaip parinkti vaiko ir paauglio amžiui tinkamą literatūrą, kad tema nebūtų per ankstyva ar kaip tik – nebeaktuali, ir ką mokytojai ir tėvai gali padaryti, kad vaikai skaitytų ir vėliau, kai už tai nebegrės neigiamas įvertinimas mokyklos dien...
-
Lytiškumo ugdymo ekspertė: svarbu matyti asmenis29
Artėjantys mokslo metai, dažnam jaunam žmogui atnešantys ir naujų socialinių situacijų ir iššūkių, – vertinga proga suaugusiesiems sugrįžti prie lytiškumo ugdymo temos ir užmegzti dialogą su vaiku. Ką vis dėlto a...
-
Vartotojų favoritai – žinomi lietuviški prekių ženklai
Pirkėjai Lietuvoje favoritais laiko gerai žinomus lietuviškus prekių ženklus ir yra įsitikinę dėl jų kokybės, rodo maisto produktų vartojimo tendencijų tyrimas. ...
-
Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui?7
Ruduo – puikus metas pradėti naujus darbus, siekti paaukštinimo ir išsikelti naujų tikslų. Ir nors daugumai žmonių rugsėjį nuotaika gerėja, nereikėtų apsikrauti per daug, nes atėjus lapkričiui daugumos nuotaika prastėja. Apie t...
-
Vaikas nenori į mokyklą: galbūt metas pasikalbėti su savimi?5
Artėjant rugsėjui, tėveliai tikisi, kad atžalos su džiaugsmu pasitiks naujuosius mokslo metus. Vis dėlto kartais moksleivis ima ir pareiškia visai nenorintis eiti į mokyklą. Kas tai – nekalta vaiko emocija ar rimta problema? Pasak speciali...
-
Kaip neapsunkinti mokslo metų pradžios?
Paskutinės savaitės prieš pirmą vaiko Rugsėjo 1-ąją – nebetinkamas laikas nei sustiprintoms skaitymo ar rašymo pamokoms, nei jokiam būsimo mokinuko muštravimui. Ir vaikui, ir jo tėvams svarbu nusiraminti, ragina Vilniaus &Sca...
-
Iš atostogų malonumų – į rugsėjo pareigas1
Grįžimas į mokyklą po atostogų daugeliui moksleivių kelia iššūkių. Nerūpestingą dienotvarkę keičiant griežtesniam ritmui, dažnas ima jausti įtampą ar nerimą. Kaip padėti atžalai, kad prasidėję mokslo metai keltų kuo mažiau ...
-
Rugsėjo 1-oji jau ant nosies: kaip padėti savo atžalai sugrįžti į ritmą?3
Tikriausiai daugelis vaikų pastaruoju metu sulaukė klausimų: „Ar lauki Rugsėjo 1-osios? Ar nori į mokyklą?“. Apie tai, kaip padėti savo atžalai, jei ji nenori eiti į ugdymo įstaigą, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Vaikų linijos&ld...
-
Tobulumo siekis – ne visada naudingas
„Kuo būsi, kai užaugsi?“ – šį klausimą pirmą kartą dažniausiai išgirstame labai anksti. Įvairiais lūkesčiais žmogus apipinamas nuo mažens, o augant šie lūkesčiai nuolat didėja. Vis dėlto per didelis spaudi...