- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaučiate nuovargį, esate apatiški? Anot psichologų, tokia užsitęsusi būsena gali būti perdegimo požymis. Perdegti galime patirdami nuolatinį stresą, kai mums kraunami tokie krūviai, kokių negalime pakelti. Tas perdegimas gali būti tiek psichinis, tiek fizinis, rašoma internete. O kaip yra iš tiesų, LNK žurnalistė klausė Žmogaus studijų centro vadovo, psichoterapeuto dr. Gintaro Chomentausko.
– Yra posakis – ramus kaip belgas. Kaip čia taip yra, jog anot statistikos, pusė belgų jaučiasi perdegę? Tai ką jau kalbėti apie lietuvius? Daugelis gal net nesupranta, kad yra išsekę. Kaip tą perdegimą atpažinti?
– Gal lietuviai yra atsparesni už belgus. Ir ne taip greitai perdega – ištreniruoti. Na, o jei rimčiau kalbant, palyginkime sportininką, kuris skuba į treniruotę degančiomis akimis, energingas, nors jam kasdien tenka patirti didelį fizinį krūvį. Ir pažiūrėkime į žmogų, kuris visą dieną dirba prie kompiuterio, geria kavutę, o kitą rytą sliūkina į darbą vos vilkdamas kojas. Kuris bus perdegęs?
– Sakyčiau, kad antrasis, kuris sliūkina į darbą nelaimingas.
– Tikrai taip. Mes labai dažnai galvojame, kad perdegimas darbe yra susijęs su dideliu krūviu, su kažkokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau perdegimas yra gerokai sudėtingesnis fenomenas. Tai rodo, kad žmogus nesusitvarko su tam tikrais jį užklupusiais iššūkiais. Tai gali būti ir padidėjęs darbo krūvis, tempas, ir „bjaurus“ vadovas, nepalankūs kolegos. Dažnai mes sakome, kad jie yra didžiausias streso šaltinis. Perdegimas atsiranda, kai žmogus nesusitvarko su tuo stresu. Perdegusių ar perdegančių žmonių yra labai daug.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie perdegimo simptomai?
– Tai galime įtarti dėl kelių pasikartojančių simptomų. Tai trys tokie pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pirma – akys nebežiba, dingsta ūpas ką nors daryti. Galima palyginti su eglutės girlianda, kurios lemputės iš pradžių mirksi, gražiai šviečia, paskui jau nebemirksi, kai kurios lemputės nebešviečia, o galiausiai visa girlianda nebešviečia. Antras požymis, kuris lengviau pastebimas, tai – jėgų trūkumas. Jeigu nei miego, nei poilsio neužtenka, atsikėlęs rytą žmogus nesijaučia galintis vėl kibti į darbus, vadinasi, kažko per daug. Reikia spręsti problemą. Jeigu nieko nedaroma, tos jėgos toliau senka, atsiranda fizinių simptomų. Gali prasidėti nemiga, nusilpti imuninė sistema. Puola visokios infekcijos, peršalimo ir odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė ir kt. Trečias aspektas labiau susijęs su filosofine žmogaus plotme. Perdegęs žmogus praranda prasmę. Sako, kodėl aš dirbu, kam to reikia, kokia prasmė. Gal aš ne savo vietoje, gal kiti ne tokie. Jis pradeda nusišalinti, personalizuojasi, Štai tokie trys pagrindiniai blogieji perdegimo pranašai.
Jeigu nei miego, nei poilsio neužtenka, atsikėlęs rytą žmogus nesijaučia galintis vėl kibti į darbus, vadinasi, kažko per daug.
– Kokios gali būti ignoruojamo perdegimo pasekmės? Ar tiesiog žmogus ir lieka toks apatiškas, ar gali būti dar blogiau?
– Na, kalbame apie perdegimą darbe, kas dabar labai būdinga. Įsivaizduokite, jei žmogus nemato prasmės, visą laiką jaučiasi pavargęs, būna blogos nuotaikos, jis grimzta į depresiją. Ir ta depresija persikelia iš darbo į buitį. Ir tai jau yra klinikinė būsena su visomis savo pasekmėmis. Antra vertus, nepamirškime, kad žmogaus organizmas veikia vientisa sistema. Jei jis patiria per daug streso, nesugeba jo įveikti, ta sistema išeina iš rikiuotės. Grubiai tariant, ima pati save „virškinti“. To pasekmė – visokie insultai, infarktai. Galima tai sieti su perdegimu darbe, kuris vėliau išplinta į platesnę teritoriją.
– Patarkite, kokios priemonės padeda įveikti tą perdegimą? Ką daryti?
– Pirmiausiai norėčiau patarti, ko reikėtų nedaryti. Vertėtų prisiminti, kad visų darbų nenudirbsi, tobulas nebūsi ir visų pinigų neuždirbsi. Svarbu atrasti pusiausvyrą. Geriausias receptas – subalansuotas gyvenimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...