- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laiptai klaipėdietei kaskart sukeldavo paniką. Moteris baimindavosi, kad pripūstus balionus primenančiomis kojomis neįstengs jais užlipti – tai tik maža nepatogumų dalis, užgriuvusi po įveiktos onkologinės ligos. Dabar šešiasdešimtmetė pripažįsta, kad būna ir baisesnių diagnozių nei vėžys.
Ėmė pūstis kojos
Klaipėdietė Audronė Drongienė šiandien šypsosi: nors kojos dar ištinusios, sutvarstytos, bet ji jau gali avėti savo dydžio batus, gali vaikščioti ir mankštintis. Pasak pašnekovės, gyvenimas neatrodo toks juodas, kai žinai ligą ir kaip ją gydyti. Dabar moteris tik apgailestauja, kad ieškodama pagalbos prarado pusmetį gydymo, kuris būtų padėjęs suvaldyti neišgydomą ligą.
Prieš kurį laiką Audronei buvo atlikta onkologinė ginekologinė operacija. Jos metu pašalinti limfmazgiai, vėliau taikytas spindulinis gydymas ir chemoterapija – rezultatai buvo puikūs. Tad ji pati ir gydytojai džiūgavo, kad onkologinė liga atsitraukė.
Tuomet moteris nenujautė, kad įveiktos ligos pasekmės po metų smogs kur kas didesne jėga.
Audronė pastebėjo, kad praėjus metams po operacijos koja ties pėda pradėjo akivaizdžiai tinti. Iš pradžių ji bandė kelti kojas į viršų, tvarstyti elastiniais tvarsčiais. Šios priemonės trumpam padėdavo, bet vėliau kojų tinimas kilo vis aukščiau ir aukščiau. Dėl gerokai padidėjusių kūno apimčių teko keisti batus, drabužius. Galiausiai koja nebetilpo ir į 41 dydžio avalynę.
Dešinė koja tino labiau nei kairė, tad pasikeitė eisena, tapo sunkiau vaikščioti, o pamačius laiptus Audronę ištikdavo panikos priepuoliai. Kai tekdavo važiuoti aukštesne mašina, jai atrodydavo, kad ji nepajėgs pakelti kojos ir į ją įsėsti.
Moteriai pasisekė, kad ji gyvena septintame daugiabučio namo aukšte, tad iki buto pakildavo liftu. Kartą anūkei pasmalsavus, ką ji darytų, jei liftas neveiktų, Audronė paaiškino, kad laiptais ropotų keturiomis.
Gydytojai traukė pečiais
„Kojos priminė pripūstą balioną. Toks jausmas, kad tas balionas tuoj tuoj plyš. Norėdavosi su adata subadyti kojas, kad išeitų oras ar dar kažkas, ir palengvėtų. Besitempdama oda itin išsausėjo, pasidarė plona, o tai greitai prišaukia žaizdas ir infekciją, taip vadinamą rožę. Negali atsitūpti ar sulenkti kojos, nes atrodo, kad ji tuoj plyš. Pojūčiai buvo siaubingi“, – prisiminė pašnekovė.
Tačiau labiau nei fiziniai pojūčiai vargino nežinomybė. Gydytojai traukė pečiais, nežinodami, kas sukelia tokias kančias. Jų patarimai gerinti kraujotaką, daugiau vaikščioti ar mankštintis Audronę varė į neviltį.
Kojų tinimui plečiantis, prisidėjo požymiai, būdingi organizmo apnuodijimui: krėtė nuolatinis šaltkrėtis, pykino, skaudėjo galvą, vargino silpnumas.
Kraujagyslių chirurgai konstatavo, kad dabar Audronei visą gyvenimą teks nešioti kompresines kojines. Jų paieška, ypač nežinant, kokia liga kamuoja, nebuvo paprasta: teko įsigyti ne vienerias kojines ir pėdkelnes, gerokai patuštinusias kišenę. Kompresinių kojinių kaina prasideda nuo 50 eurų. Tačiau ir kojinės nepadėjo išsivaduoti nuo varginančių pojūčių.
Moteris išbandė pačius įvairiausius gydymo metodus, tarp jų ir limfodrenažą: trumpam pagerėjo, tačiau po kurio laiko ties klubais atsirado dešrą primenantys odos ratai, skausmingi guzai.
Išgelbėjo atsitiktinumas
Pati būdama medikė A.Drongienė intuityviai jautė, kur slypi negalavimų priežastis ir pati pradėjo ieškoti pagalbos. Ji prisiminė, kaip ligoninėje skaitė lankstinuką apie limfostazę po krūties pašalinimo. Į interneto paiešką moteris įsivedė žodį „limfostazė“.
Supratusi, kad neigiamus pojūčius sukėlė onkologinės ligos gydymo iššauktas limfos nutekėjimo sutrikimas, Audronė ėmėsi skambinti į visas uostamiesčio reabilitacijos įstaigos. Visos jos gyrėsi taikančios limfodrenažą. Bet išgirsdavusi, kad procedūra atliekama aparatu, moteris atsisveikindavo.
Netekusi vilties, Audronė paskambino į paskutinę sąraše buvusią įstaigą. Administratorė paaiškino, kad pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju reabilitologu. Po konsultacijos su juo, moteriai ateitis pasidarė šviesesnė. Ji sulaukė patvirtinimo dėl įtartos diagnozės ir buvo nukreipta pas reikiamus specialistus.
Tiesa, iš pradžių A.Drongienei važinėjosi į Kauną pas specializuotus mokslus Vokietijoje baigusią kineziterapeutę, nes klaipėdiečiai tik mokėsi, kaip padėti sergantiems limfostaze.
„Neįsivaizduoju, kaip dabar būčiau jautusis be pagalbos. Toks jausmas, kad tos kojos būtų tiesiog suplyšusios. Žodis „diskomfortas“ per švelnus apibūdinti situaciją. Tai siaubinga problema“, – pasakojo moteris.
Gydytojams trūksta informacijos
Audronei pradėjus domėtis limfostaze, paaiškėjo, kad su šia liga susiduria beveik pusę pacientų.
„Neįsivaizduoju, kur tos moterys po onkologinių operacijų dingsta. Man kaip medikei buvo lengviau rasti pagalbą. O ką daryti žmogui, turinčiam kitokį išsilavinimą? Kaip pacientė norėčiau išgirsti iš gydytojo, kad pašalinus limfmazgius gali nutikti kaip man. Kai žinai problemą, lengviau ieškoti pagalbos. Baisu, kai tau niekas nepadeda. Baisiausia, kad šeimos gydytojai – juodoji kosmoso skylė. Šiuo klausimu pirminė grandis - visiškai neinformuota. Ne tas žodis, kaip liūdna, žinant, kiek žmonių su šia liga susiduria“, – apgailestavo pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties Audronė dabar „pilna burna“ šneka, kad jau ir uostamiestyje sergantieji limfostaze gali sulaukti pagalbos. Ji prašo gydytojų apie tai informuoti ir kolegas.
Medikei tik kartą teko girdėti apie atvejį, kai pas reikiamą specialistą pacientę nukreipė šeimos gydytoja. Ir ji buvo ne iš didmiesčio, o iš Kaišiadorių. Minėtai pacientei, laiku sulaukusiai pagalbos, pasisekė labiau nei Audronei.
Pasak A.Drongienės, visi mano, kad sergant limfostaze suteikiama reikalinga pagalba, tačiau, kaip ji pati įsitikino iš savo karčios patirties, ji nėra veiksminga. Be to, ne visi pacientai žino, kad limfostazė būdinga ne tik rankoms, bet ir kojoms. Su šia liga gali susidurti ir vyrai po prostatos gydymo.
„Kartais žmogui tiek tereikia: ligos ir įstaigos pavadinimo. Tas laikas limfostazės gydyme yra labai svarbus. Kai po pusmečio paieškų patekau pas reikiamą specialistą, situacija buvo graudi. Koja buvo pamėlynavusi ir kieta kaip stalas. O juk per tą pusmetį po truputį galėjau gydytis! Idealu būtų, jei tik prasidėjus limfostazei būtų skirta trijų savaičių reabilitacija, nors ir dalinai mokama. Tada ir geresnių rezultatų būtų pasiekiama. Normaliame pasaulyje taip ir yra“, - apgailestavo moteris.
Vokietijoje sergantis limfostaze žmogus du mėnesius guli ligoninėje, kur pacientas ir jo artimieji išmokomi, kaip suvaldyti ligą, padėti sau namuose.
Šokio žingsneliu po virtuvę
Paklausta, kaip jaučiasi dabar, Audronė prisipažino, kad šiandien virtuvėje šoko. Jai – tai didelis pasiekimas, nes dar visai neseniai negalėjo pakelti kojos. Dabar moteris gali pašokinėti, apsisukti, apsiauti savo dydžio batus ir net minti stacionarų dviratį namuose, taip pat išnyko šalkrėtis, silpnumas ir pykinimas, kuriuos sukeldavo iš limfos nepašalinti toksinai.
„Man pats gražiausias vaizdas, kai moteris bėga laiptukais. Kai gali pati užbėgti ir nubėgti“, - su grauduliu balse prisipažįsta Audronė, pati dar nelabai galinti bėgioti.
Ji apgailestauja, kad bateliai ar suknelė lieka tik svajonėse. Nors tuoj priduria, kad po procedūrų kurso jau gali užsivilkti ir šventiškesnes kompresines kojas.
„Sumažėjo kojų apimtys. Jau galiu matyti kauliuką. Pedikiūro (tai sudedamoji gydymo dalis, kad neįaugtų nagai – Aut.past.) meistrė pastebėjo, kad mano koja gražėja ir oda ne tokia sausa“, - džiaugėsi pašnekovė.
Komentaras
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Andrius Stasiulis:
Limfostazė – limfos apytakos sutrikimas, kuris nulemia limfos sąstovį pakenktuose audiniuose. Šis sutrikimas dažnai atsiranda po operacijos, tačiau taip gali nutikti po uždegimo, traumos ar net vabzdžio įgėlimo. Esant limfos apytakos sutrikimams, gali ištinti ranka ar koja, ar net abi galūnės. Jei nesuteikiamas tinkamas gydymas, vieta taip ir gali likti sutinusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...